R�vidsz�r� Magyar Vizsla (Hungarian Short-haired Pointing Dog) - Vengrų trumpaplaukis vižlas

1510 m. vižlais pirmą kartą pavadinti buvo Panonijos skalikų ir dabar jau išnykusių vietinių turkų geltonųjų mišrūnai. Šiandieniniai trumpaplaukiai paukštšuniai atsirado XIX a. viduryje. XX a. išvesta jų šiurkščiaplaukė atmaina. Elegantiškieji vengrų vižlai per antrąjį pasaulinį karą ko gero būtų išnykę, bet XX a. ketvirtajame dešimtmetyje vengrų emigrantai traukdami į kitus Europos kraštus ir Šiaurės Ameriką kartu pasiėmė ir savo šunis.

Išvaizda

Vengrų vižlai yra vidutinio dydžio šunys. Jų ūgis 53-60 cm, o svoris 18-25 kg.
Galva ilga, kaukolė tarp ausų gana plati, tačiau link nasrų siaurėja. Nasrai ilgi. Nosis gana didelė, rudos spalvos. Šnervės plačios. Žandikauliai stiprūs. Lūpos prigludusios, neplačios. Akys nei per daug įdubusios, nei per daug iššokusios, vidutinio dydžio ir ovalios. Jos turi būti rudos spalvos. Ausys yra gana žemai, ilgos, V raidės formos, laikomos nuleistos žemai.
Kaklas tvirtas, raumeningas ir gana ilgas. Pečiai taip pat raumeningi. Nugara trumpa, stipri. Krūtinė gana plati, gili.
Priekinės kojos stiprios, tiesios, raumeningos. Galinės taip pat tvirtos, šlaunys vidutiniškai išlinkusios ties girnele. Pėdos panašios į katės. Nagai trumpi, stiprūs. Eisena gracinga, elegantiška ir energinga.

Būdas

Vengrų vižlai yra klusnūs medžiokliniai šunys. Šie šunys noriai seka pėdsakais ir atneša sumedžiotą laimikį. Vengrų vižlai gali medžioti tiek lygumose, tiek kalnuotose vietovėse. Puikiai atneša laimikius iš vandens. Šie šunys labai nuovokūs, lengvai dresuojami. Mokyti juos reikia švelniai, nes jie nepakenčia prievartos ar grubaus elgesio. Jie nereiklūs gyvenimo sąlygoms.