Detektyvinė kalaitės Bonos istorija

Dobermanų veislės kalaitės Bonos lemtingas gyvenimo posūkis prasidėjo šių metų gegugžės pradžioje, kuomet šeimininkai nusprendė ją atiduoti į globos namus. Atrodytų, kad jau vien šis jos biografijos faktas galėtų būti priskirtinas prie juodžiausių Bonos prisiminimų. Vis dėlto likimas, o gal reikėtų sakyti tiesiai šviesiai – kai kurie gyvūnų globėjai – pasirodė turintys puikų juodą humoro jausmą ir pasistengė, kad šio gyvūno likimas būtų dar dramatiškesnis.

Bonos šeimininkai augintinę nusprendė priduoti VšĮ „Penktos kojos“ globon. Vyras pasiskambino minėtai įstaigai ir sutarė dėl augintinės priėmimo. Iš pradžių į jo namus atvyko dvi jaunos „Penktai kojai“ priklausančios moterys. Jos kalaitę nusifotografavo ir pažadėjo jai surasti gerus namus. Taip pat nuramino, kad nauji šeimininkai yra stebimi, aplankomi jų namai – tikrinama, kaip gyvūnui sekasi naujuose namuose. „Kadangi man tai pirmas atvejis, aš viskuo patikėjau“, – vėliau prisipažino Bonos šeimininkas. Gegužės 7 d. jis pats augintinę nuvežė į H. Ir O. Minkovskių g., kur yra įsikūrusi „Penkta koja“ ir perdavė kalaitę su visais jos dokumentais į gyvūnų globėjų rankas.

Čia reikėtų atsižvelgti į vieną svarbų faktą – naujus šeimininkus ši organizacija, sako, stebi, aplanko, o štai priimdami gyvūną net neužpildo jokių dokumentų? Nereikia pasirašyti jokio sutikimo, kad augintinį patiki gyvūnų globos organizacijai, nereikia jokių apskaitų ar paprasčiausiai buvusio šeimininko kontaktų. Kitos gyvūnų globa užsiimančios įstaigos tikari patvirtintų, kad tokie duomenys neretai praverčia.

Na, šiaip ar taip, Bonos šeimininkas, neturintis patirties bendravime su gyvūnų globos organizacijomis, į tai nekreipė per daug dėmesio ir vis tiek tikėjo, kad gyvūnų globėjai pasirūpins jo augintine. Atrodo, pastarieji ir bandė tai daryti (bent jau viešai). „Penktos kojos“ facebook profilyje jau gegužės 8 d. pasirodė Bonos nuotrauka su žinute „4,5 metų. Bus dovanojama tiems, kas turi patirties šunų auginime bei turi laiko ir noro su ja užsiimti.“ Graži ir nuotrauka, ir žinutė, tik štai tolesnė Bonos istorija ne tokia graži…

Ta pati kalaitė gegužės 29 d. pateko jau į kitą gyvūnų globos tarnybą – „Nuarą“. Čia ji atsigabenta iš Rokų seniūnijos, kur, kaip pasakojo seniūnijos atstovai, ji klaidžiojo apie dvi savaites laiko. Kalaitė buvo labai liesa. Maža to, anksčiau gero charakterio buvusi Bona, dabar šiepia dantis ir visiškai neprisileidžia žmogaus, rodo agresiją. Na, o VšĮ „Penktos kojos“ facebook profilyje ji vis dar taip pat gražiai afišuojama – ieško namų.

Tai kodėl ir kaip Bona atsidūrė Rokuose, gatvėje? Pabėgo? Argi tokiu atveju gyvūnų globa užsiimanti organizacija neturėtų apie tai pranešti, dėti skelbimus, kreiptis į kitas tarnybas – trumpiau tariant, visais įmanomais keliais ieškoti pradingusios globotinės? O gal paprasčiau numoti ranka ir perduoti kalaitę į likimo rankas?..Galima bandyti gyvūnų globėjus ir išteisinti – gal Bona buvo padovanota ir tuomet pabėgo/buvo išmesta? Bet kaip tada skelbimas, kad ji vis dar dovanojama? Beje, net jei ir būtų paovanota, ar ją globojusi organizacija galėtų atsekti, kam ir kokiomis aplinkybėmis ji buvo perduota? Juk dokumentacija šioje įstaigoje, kaip galima suprasti iš Bonos šeimininko pasakojimo, nėra mėgstama…

Kol kas Bona gyvena „Nuaro“ globos namuose, tačiau jos likimas nėra aiškus. Ji aršiai puola darbuotojus, neleidžia nė prieiti. Susisiekta ir su buvusiu Bonos šeimininku – jis patvirtino, kad anksčiau kalaitė tokia nebuvo ir pats pasirašė sutikimą eutanazijai – jei Bona nepasikeis, kito kelio, deja, nėra. Negalima rizikuoti kitų sveikata ir bandyti ją dovanoti. Taigi sveikai, jaunai kalaitei per kelias savaites likimas (o gal ir nekompetetingi gyvūnų globėjai) padiktavo mirties nuosprendį. Vis dar laukiama ir tikimasi, gal pavyks kažką pakeisti, bet bėgantis laikas be jokių pokyčių nieko gero nežada…