Ilgas kelias namo

Vieną popietę mūsų duris pravėrė jaunuolis ant rankų laikantis šunį.Į mus kreipėsi pagalbos norėdamas palikti savo augintinį prieglaudoje.Kaip ir dauguma šiuolaikinio jaunimo laimės ieškoti išvykstantis vaikinas neturėjo kam palikti savo šunelio. Nors pas mus beveik visada sausakimša prieglauda, sutikome priglausti Čipą ir suteikti šansą surasti naujus namus.Vėliau buvo pervadintas į Pokį.Ilgą laiką jam teko gyventi gyvūnų prieglaudoje, kol atsiras tie vieninteliai  šeimininkai.Per tą laiką buvo paskiepintas, nukirminuotas ir net iškastruotas.Vieną dieną elektroniniu paštu parašė mergina klausdama būtent  apie Pokį.Sužinojusi visą informaciją ji atkeliavo net iš Vilniaus, tą šeštadienį jis buvo suženklintas ir iškeliavo iš jau namais tapusių gyvūnų globos namų.Po kelių dienų sužinojome, kad šoklusis mišrūnas pabėgo iš naujųjų šeimininkų ir niekur jo neranda.Prabėgo keletas savaičių kai internete pasirodė skelbimas, kad rastas toks šunelis ir yra priglaustas.Sužinojusi jaunoji šeimininkė nuvyko pas priglaudusius žmones jo aplankyti ir galbūt susigrąžinti pabėgėlį.Bet nuvykus ji pakeitė savo nuomonę -

"Taigi, Pokis turi kitus šeimininkus, ne mane. Jį nusprendė pasilikti moters, kurį jį rado, draugės tėvai, kuriems jis labai patiko ir jie jau nebenorėjo šunelio atiduoti:). Buvom su vaiku jo aplankyti: šuniukas tikrai ten labai mylimas, lepinamas, o vasarą, sakė, atostogaus kaime. Mes supratom, kad taip bus geriau, jei Pokis (beje, dabar Pincius) liks pas tuos žmones, jie jau buvo apsipratę, ten jam iš tiesų nieko netrūksta, o dėmesio gauna daugiau - jo šeimininkas jau nebedirba, todėl dienas leidžia namie su šuneliu. "

Po ilgos kelionės ir laukimo Pokis pats susirado sau tinkamus namus.Dabar jam tikrai gerai kartu su jį mylinčiais šeimininkais.