Marga Kokos biografija...

Vasario 17 dieną į „Nuarą“ pateko Stafordšyro veislės mišrūnė Koka. Kalaitė rasta Zapyškio seniūnijoje – čia ji klaidžiojo ir gąsdino praeivius, rodė agresiją. Atrodytų, kad situacija daug kartų girdėta ir jau nebestebinanti – dar vienas į gatvę išmestas gyvūnas...Vis dėlto paaiškėjo, kad Kokos biografija kur kas turtingesnė...
Išaiškėjo, kad ši kalaitė namų netenka jau nebe pirmą kartą. Pirmoji jos netektis įvyko dar praėjusių metų gruodžio mėnesį. Tuomet pustrečių metų kalaitei teko palikti pirmąją savo šeimą. Priežastis – šeimininkės alergija. Tuomet internete pasirodė skelbimas, kad Koka ieško naujų šeimininkų: „Dovanojama Amerikiečių Stafordšyro terjero kalytė. Jai apie 2,5 metų. Baltos spalvos, neturinti jokių agresijos požymių, labai gera ir meili šios veislės atstovė. Be galo myli vaikus. Labai greitai mokosi naujų komandų ar tam tikro pasakymo. Moka pagrindines komandas ir yra klusni. Tai daug fizinio krūvio reikalaujantis šuo, jeigu negalėsi to suteikti nesivarginkit rašydami. Ieškau gerų, mylinčių, atsakingų žmonių, kurie priimtų dar vieną šeimos narį. Be to ieškau tokių šeimininkų, pas kurios galima būtų retkarčiais atvažiuoti pažiūrėti kaip šunelis laikosi.
Manau daug kam iškils klausimų kodėl aš atiduodu. Niekada gyvenime jos neatiduočiau, nes labai myliu. Bet tiesiog nebegaliu jos laikyti, nes esu alergiška šunims. Anksčiau buvo kilę įtarimų, bet tik neseniai ėjau pasitikrint...“

Išgelbėta iš „Grindos‘

Deja, bet kalaitė iškeliavo ne į gerus namus, o į Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinę tarnybą „Grinda“. Tai paaiškėjo ją iš ten jau išgelbėjus. Koką priglaudė geradarė, vardu Gintarė. Nauji metai, nauji namai – sausio 24 d. kalaitė jau glaudėsi šios merginos namuose. Deja, bet ir juos Koka neilgai galėjo laikyti savais. Čia jau gyveno kita kalaitė, kuriai draugija visai nepatiko. Jų nesantaika buvo priežastis, kodėl šios istorijos herojei ir vėl teko ieškoti naujų šeimininkų...Internete tuoj vėl pasirodė skelbimas: „Koka vakar atkeliavo iš mirties namų – „Grindos“. 2,5 metų stafordšyro mišrūnė, beprotiškai meili ir lipšni, draugiška ir labai labai smulkutė:) nors atrodo ir žaidia kaip nei metų neturintis šunytis iš tikro yra labai gudri ir supratinga. Greitai įsisavina, ką daryti galima, o ko ne:) Į prieglaudą atvežta dėl šeimininkei pasireiškusios alergijos. Koka SKUBIAI ieško naujų namų.“

Koka-kaunietė

Lipšnaus ir meilaus charakterio Koka netruko surasti dar vienų naujų namų. Jau sausio 31 d. kalaitė iškeliavo į Kauną. Laikinai ją globojusi mergina džiaugėsi, kad gyvūnas pateko į malonią šeimą. Kaip rašė pati Kokos globėja „Kaune viskas buvo TOBULA, nuvažiavus pas naujuosius šeimininkus viskas ėjo kur kas sklandžiau nei tikėjomės, šuo puikiai susidraugavo ir su šeimininkais ir su jų vaikais... labai meiliai ir draugiškai ėjo ratais ir visus laižė. Žinoma, išsiskyrimas buvo kiek skausmingesnis, tačiau... panašu, kad Koka jau apsiprato naujuose namuose <...>“. Deja, bet ta tobulybė buvo apgaulinga. Daug kartų namų netekusiai Kokai likimas sudavė dar vieną smūgį – jai ir vėl teko iškeliauti iš namų. Šįkart jos šeimininkai nė nepasivargino augintinei ieškoti naujų namų ar bent įkurdinti ją gyvūnų globos namuose, o tiesiog išmetė į gatvę.

„Nuaras“ – nauji kokos namai

Vasario 17 d. gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“ gavo Zapyškio seniūnijos kvietimą su prašymu paimti agresyviai besielgiantį šunį. Kaip paaiškėjo vėliau, tas agresyvus šuo ir buvo Koka. Taigi nelaimėlė atkeliavo į dar vienus gyvūnų globos namus. Čia ji glaudžiasi iki šiol...tiesa, tos mielos, lipšnios Kokos nelikę nė kvapo – dabar kalaitė, nors ir jaučiasi gana neblogai, yra labai sulysusi, maža to, jos psichinė būklė taip pat sužalota – ji labai stresuoja, yra baili – ypač bijo vyrų. Keliavimas iš vienų namų į kitus ir patirtos traumos paliko ryškų pėdsaką gyvūno elgesyje.

Kodėl Koka atsidūrė gatvėje?

Dėl Kokos likimo rūpinosi ne tik „Nuaras“, bet ir buvusi jos globėja Gintarė. Ji susisiekė su kauniečių šeima, kurie ir buvo paskutinieji kalaitės šeimininkai, ir bandė išsiaiškinti, kaip ir kodėl kalaitė atsidūrė gatvėje. Mergina sulaukė netikėto atsakymo – pasak šeimininkų, jie augintinę užmigdė. Šiuo melu jie visiškai atsiribojo nuo Kokos tolesnio likimo ir leido suprasti, kad augintinė jiems absoliučiai nerūpi. Su kauniečiais bendravusi Gintarė įtaria, kad šuo buvo išmestas dėl to, kad nesutarė su šeimoje augančiais mažamečiais vaikais: „Nors buvę šeimininkai įtikinėjo, kad yra kitaip, tačiau mažų vaikų ji nemėgsta. Įtariu, kad tai ir buvo jos išmetimo ir taip atsidūrimo „Nuare“ priežastimi. Keista tik kaip naujieji šeimininkai visą laiką bendraudami su manimi visokiuose feisbukuose nesugebėjo pasakyti, kad yra problemų, ir savarankiškai priimti "teisingiausią" sprendimą“.

Koks tolesnis kalaitės likimas?

Situacija aiški, tačiau ką toliau daryti su Koka? Dovanoti jos kol kas niekam negalima – jos elgesys vis dar nenuspėjamas...Išleisti ją gyventi į kokią nors šeimą, kad ir pačią geriausią, pačią rūpestingiausią, būtų per didelė rizika. „Nuaro“ darbuotojai stebi kalaitę ir stengiasi ją grąžinti į vėžes. Tai padaryti nėra lengva – Koka yra stafordšyro veislės mišrūnė, tad yra priskiriama agresyvių veislių šunims. Pastarieji, turintys pažeistą psichiką, gali būti itin pavojingi...kadaise buvusi meili ir lipšni kalaitė, dabar Koka yra nenuspėjama...Nors ji globos namuose nedemonstruoja agresijos, tačiau jos didelis bailumas ir patiriamas stresas gali lemti netikėtą elgesį. Ir viskas tik dėl neatsakingų šeimininkų požiūrio...

Tokios situacijos buvo galima išvengti...

Liūdniausia, kad susiklosčiusios situacijos buvo galima išvengti. Jei Koka būtų buvusi auginama pagal visas taisykles – jei šeimininkai būtų turėję leidimus auginti agresyvios veislės šunį, jei Koka būtų registruota gyvūnų duomenų bazėje – šeimininkai nebūtų taip lengvai atsipirkę už netinkamą elgesį su gyvūnu, o Kokai nebūtų tekę blaškytis iš vienų namų į kitus. Neatsakingas požiūris į gyvūnų auginamą kenkia ne tik patiems gyvūnams, bet ir žmonėms. Ypač kai tas gyvūnas priskiriamas agresyvių veislei...Juk gatvėmis lakstantis stafordšyras – ne šiaip koks pasiklydęs mielas mišrūniukas. Kai toks gyvūnas gali patekti bet kur ir į bet kieno rankas, gali susidaryti išties pavojinga situacija. Juk žmogus, netinkamai besielgiantis su agresyvių veislei priskiriamu šunimi, net ir pats to nenorėdamas iš jo gali padaryti tikrą žvėrį...
Tikimasi, kad Koka atsigaus ir bus galima ją padovanoti žmonėms, ne tik mylintiems gyvūnus, bet ir suprantantiems, kaip teisingai juos auginti.