Šuns nepražudė dvi kulkos.Tęsinys

Šeštadienį, kovo 12 d., naujienų portale lrytas.lt buvo publikuotas straipnis apie Kauno centre kulkų suvarpytą šunį. (http://www.lrytas.lt/?data=20110312&id=kzn12snn110312&view=2). Sužeisto šuns padėtis buvo kritiška – dvi kulkos įstrigo galvoje, viena perrėžė petį. Operuoti galvos veterinarai negalėjo, nes būtų pažeistos smegenys, tačiau vylėsi, kad šuo išgyvens, nors tikimybė buvo ir labai menka. Deja, naktį iš šeštadienio į sekmadienį gyvūnas nugaišo.
Sukrėtė ne tik tragiška gyvūno baigtis, kuri nebuvo jau tokia netikėta, bet ir atsiradusių jo šeimininkų elgesys. Visų pirma keista tai, kad šeimininkai taip ilgai neieškojo savo gatvėmis klaidžiojančio šuns – juk jis buvo sušaudytas dar trečiadienį, kovo 9d. Neaišku, kiek laiko jis klaidžiojo prieš tai. Be to, šuo nebuvo ženklintas, greičiausiai ir nevakcinuotas.
Manoma, kad galiausiai atsišaukę šeimininkai apie savo augintinį ištikusią nelaimę sužinojo iš minėto straipsnio, publikuoto lrytas.lt. Tačiau galima ir kita versija – UAB „Nuaro“ vadovei Jurgitai Gustaitienei sekmadienį, kovo 13 d. atsiliepus telefonu, nežinoma mergina, išsidavė žinanti ne tik sušaudyto šuns vardą – Mukas, bet ir tai, kas jo šeimininkai – pasak skambinusios, tai jos kaimynų šuo. Kyla klausimas, kaip patys šuns šeimininkai nieko nežinojo apie savo augintinio tragediją, jei apie šią istoriją jau kalbėjo visi kaimynai ir visa gatvė. O galbūt skambinusi mergina ir buvo viena iš šeimininkų, norėjusi išgauti šiokios tokios informacijos?
Šiaip ar taip, greitai po šio skambučio į gydyklą, kurioje buvo sužalotas šuo, atvyko ir patys šeimininkai. Jie tikėjosi, kad gyvūnas dar gyvas. Sužinoję, kad augintinis neišgyveno, jie ne tik atsisakė pasiimti jo kūną, bet dar ir nesumokėjo už gydymo paslaugas. „Lai moka tas, kas sušaudė šunį“ – sakė šeimininkai. Maža to, jie dar paklausė: „O kur šuns pavadėlis? Juk jis buvo su juo...“. Keista, kaip žmonės nejaučia nė menkiausios pagarbos savo augintiniui ir žmonėms, kurie juo rūpinosi bei bandė išgelbėti gyvybę, bet sugeba susirūpinti dingusiu ir, matyt, nepigiai kainavusiu pavadėliu...
Šeimininkams nerūpi, o štai „Nuaro“ darbuotojai plušo visą naktį, kad tik išgelbėtų gyvūną. Tenka pripažinti, kad viduryje nakties surasti veterinarijos gydytoją, kuris sutiktų priimti sunkiai sužeistą gyvūną, nelengva, bet „Nuarui“ tai pavyko. Deja, to neužteko, o juk tinkama augintinio priežiūrą galėjo užkirsti tam kelią.