Tujos liūdna istorija
2011 sausio 27 d., Ketvirtadienis, 17:55
Atnaujinta 2011 04 12
Mūsų didvyrė kalytė Tuja vis dar laukia namų! Taip, ta pati, kuri buvo rasta praėjusią žiemą tujų krūme su šešiais mažais šunyčiais. Mažyliai jau seniai surado namus, o jų mama vis dar glaudžiasi „Nuare". Per visą šį laiką, kurį ji čia praleido, Tuja labai pasikeitė. Ji atsigavo, sustiprėjo ir labai išgražėjo.
Dabar kalytė jau nebe taip bijo žmonių, yra daug drąsesnė ir tokia pati švelni ir meili kaip anksčiau. Kalytė jau moka ir tvarkingai vaikščoti su pavadėliu, yra tvarkinga - „Nuaro" darbuotojai ja labai didžiuojasi. Tuja į gerąją pusę pakeitė ne tik savo būdą, bet ir išvaizdą. Neseniai kalytei teko iškęsti grožio procedūras kirpykloje - dabar ji jau nebe gauriukė, o stilinga trumpakailė. Patrumpinus kailiuką, atsidengė akytės ir dar labiau išryškėjo atsidavęs gyvūno žvilgsnis - vis dar kiek nedrąsus, bet kviečiantis bendrauti, paglostyti.
Gyvūno globos ir kontrolės tarnybos darbuotojai ir savanoriai labai myli šią kalytę, jau yra prie jos prisirišę, tačiau dėmesio reikia visiems gyvūnams, tad ir Tujai tenka juo dalintis su kitais beglobiais. Todėl būtų labai gerai, kad šią draugišką, prieraišią ir dailią kalytę kas nors priglaustų ir suteiktų jai tikrus, jaukius ir šiltus namus. Ji to itin verta! Užtikriname, džiaugtųsi ne tik ji, bet ir tas, kas ją priglaustų - geresnį ir ištikimesnį draugą sunku rasti!
Be to, Tuja gyvendama „Nuare“ jau spėjo tapti žvaigžde! Ji tapo fotografo Donato Stankevičiaus fotoprojekto „Niekieno šuo“ įkvėpėja. Apie tai galite paskaityti čia: http://www.pasauliolietuvis.com/zaliasis_pasaulis/tuja-aukso-vertes-kalyte-lemusi-fotoprojekto-niekieno-suo-atsiradima/223
Tad dar kartą raginame – nedelskite – priglauskite tikrą įžimybę, kalytę Tują. Nesibaiminkite, ji netapo išpuikusia žvaigžde – kalytė tebėra tokia pat nuoširdi ir miela, tik gerokai drąsesnė. 

Iškritus pirmam sniegui sulaukėme skambučio, kad privataus namo kiemą atklydo kalytė ir atsivedė šuniukų. Skambinęs žmogus bandė kalyte pasirūpinti, patiesti gultelį, kad šuniukai nesušaltų, bet mama neprisileido jo artyn ir puolė. Nuvykę darbuotojai išgirdo šuniukų cypimą, jis sklido iš tujų gyvatvorės. Rasta nedidelio ūgio, pilka, ilgesnio plauko su barzdele kalytė, kuri gulėjo apsiglėbusi 6 ką tik gimusius šuniukus. Atvežus į „Nuaras“ kliniką vienam šuniukui jau nebegalėjome padėti, nes šuniukas buvo labai stipriai sušalęs, o visiems kitiems padėjome užaugti. 5 mažyliai pamažu augo, miegojo aukštyn pilvukais, kandžiojo vienas kitam ausytes. Visas kolektyvas džiaugėsi matydamas, kaip vienas po kito šuneliai suranda naujus namus, bet tam įdėjome labai daug pastangų: kiekvieną dieną keitėme guoliuką, mamą pratinome prie žmonių, nes labai visų bijojo. Po dviejų savaičių mažieji atsimerkė, bandė iššliaužti iš savo guoliuko, dar po savaitės šunyčiai buvo mokomi ėsti savarankiškai, iš pradžių specialią tyrelę, kuri pagaminta mažiems, atjunkomiems šuniukams, ji labai brangi „Recover“ 1 vnt kaina apie 10 Lt, o užtekdavo tik vienam kartui pamaitinti, kai reikėdavo maitinti 3-4 kartus per dieną, po to mirkytą sausą pašarą. Taip jau sutapo, kad į gyvūnų globos namus po kelių dienų pateko nelaimingasis dešimtukas našlaičių (skaityti http://www.animal.lt/lt/gyvunu-globa/gyvunu-globos-kronika/ar-gali-zmogum-vadintis), tad pabandėme vien mažylį pridėti prieš šios vados. Pagalvojome, kad kalytei TUJAI, toks vardas jai „prilipo“ nuo radimo vietos, nebus per sunku priglausti dar vieną jauniklį, kadangi neteko vieno savojo. Iš pradžių atsargiai apuostė, pasitraukė į šalį, bet po pusvalandžio nebuvo įmanoma suprasti, kuris vaikas ne jos. Labai džiaugėmės, kad šešetukas greitai augo, stiprėjo. Prie šuniukų naujų namų suradimo prisidėjo ir Kauno kolegijos studentai platindami nuotraukas. Šiandien beliko vienas šuniukas, kuris tikime greitai irgi suras gerus šeimininkus (http://www.animal.lt/lt/gyvunu-globa/gyvunas/5193259c697471f56242e4efff342896). Tuja labai miela kalytė, tačiau prisileidžia tik jai pažįstamus žmones. Iš pradžių į „ežiuką“ panaši šunytė jautėsi labai nejaukiai, drebėjo nuleidusi galvą ir prisispaudusi prie savo vaikučių. Ji dar nežinojo, kad mes ją ir mažylius išplėšėme iš pražūties gniaužtų, nes šunyčiai esant 21 laipsnių šalčiui būtų neištvėrę daugiau nė paros. Kartais tokie darbai padeda eiti pirmyn ir dar labiau stengtis dėl mažųjų draugų, ši istorija mums suteikia stiprybės gelbėti gyvūnus, nuskriaustus likimo ir žmonių. Didžiausia padėka ir mūsų darbo įvertinimas – nelaimingų gyvūnų laimingi likimai.
P.S. Aplinkinių namų gyventojai pasakojo, kad Tują jie gerai žinojo, nes kaip benamė ji klaidžiojo tame rajone apie metus laiko. Sakė, kad vengdavo žmonių, nesileido į rankas, bet niekada nieko blogo nedarė, tiesiog kartais per langą pamatydavo tipenant gatve.
Štai tokia ilga ir liūdna Tujos istorija, bet, kad ji nesitęstų liko sunkiausia užduotis – surinkti pinigėlius jos kastracijai bei surasti gerus, mylinčius šeimininkus. Nelikit abejingi, prisidėkite ir JŪS.Tai galite padaryti aukodami pinigėlius į šią sąskaitą:
GYVŪNŲ GLOBĖJŲ ASOCIACIJA
į.kodas: 135468522
Ūkio bankas Kauno skyrius Banko kodas – 70117
Atsiskaitomoji sąskaita – LT93 7011 7000 0170 0937
Su žodeliu (TUJAI)