Kad šuns sąnariai būtų sveiki! (Tęsinys)

Turbūt nemažai šunų šeimininkų jau žino, kas yra lėtinis sąnarių uždegimas, dar vadinamas osteoartritu – apie jį jau pasakojome straipsnelyje „Kad šuns sąnariai būtų sveiki!“ Dabar norėtume plačiau aptarti šią temą.

Pirmajame straipsnelyje minėjome keletą veiksnių, turinčių įtakos sąnarių ligų eigai. Į padidintos rizikos grupę sirgti sąnarių ligomis, kaip ir žmonės, patenka vyresnio amžiaus gyvūnai (vieneri augintinio metai prilygsta septyneriems ar aštuoneriems žmogaus gyvenimo metams), o pati liga yra labai panaši į žmonių osteoartritą: vienas ar daugiau sąnarių būna apimti uždegimo ir skausmingi. Ligos vystymuisi taip pat didelės įtakos turi šuns svoris, gyvenimo būdas. Dažnai šeimininkai mano, kad atsirandantys artrito požymiai yra neišvengiama šuns senėjimo pasekmė. Tačiau tik veterinarijos gydytojas gali nustatyti tikslią diagnozę, ir prireikus paskirti tinkamą gydymą.

Jei nustatyti sąnarių pažeidimai, reikia nedelsiant imtis veiksmų, palengvinančių gyvūno būklę.

Pagal Didžiojoje Britanijoje atliktą tyrimą1, kuriame dalyvavo 1652 šunys, buvo nustatyta, kad sąnarių ligomis dažniau serga šunys, patenkantys į šias grupes:

* pagal veislę: Labradoro/auksaspalviai retriveriai, koliai, terjerai, vokiečių aviganiai;
* pagal svorį – 20–39 kg (58% visų tyrime dalyvavusių šunų);
* pagal amžių – 7–12 metų (56% visų tyrime dalyvavusių šunų).

Osteoartritas ir jo sukeliamas skausmas laipsniškai progresuoja: po staigaus paūmėjimo, laikui bėgant, skausmas mažėja, tačiau visiškai nebeišnyksta. Kitas paūmėjimas sukelia dar didesnį skausmą. Praėjus ūmiam skausmo periodui, sąnarių skausmingumas vėl sumažėja, tačiau jau nebegrįžta į tą patį lygį kaip anksčiau – skauda labiau nei iki paūmėjimo.

Nustačius šuniui sąnarių ligą ir siekiant sulėtinti skausmo progresavimą bei pagerinti gyvūno gyvenimo kokybę, labai svarbu imtis ilgalaikio gydymo programos, t. y. pradedant gyvenimo būdo gerinimu (atitinkama mityba, papildais, mankšta ir pan.), baigiant veterinarijos gydytojo skirtu medikamentiniu gydymu. Prancūzijoje buvo atliktas tyrimas2, kuriuo siekta įrodyti ilgalaikio medikamentinio osteoartrito gydymo efektyvumą. Šis tyrimas, kuriame dalyvavo 110 šunų, parodė, kad 12% šunų būklė pagerėjo po 5 gydymo dienų, tačiau per 120 gydymo dienų būklės pagerėjimo sulaukusių šunų procentas išaugo iki 74%. Remdamiesi tyrimo rezultatais mokslininkai nustatė, kad taikant ilgalaikį gydymą, sulaukiama efektyvesnių teigiamų rezultatų – t. y. ligos simptomai atsinaujina vis rečiau, gyvūnas daug lengviau juda. Ilgalaikiu medikamentiniu gydymu yra laikomas 28 dienų ar ilgesnis periodas, tačiau šunų šeimininkai turėtų atsiminti, kad svorio mažinimas (didesnis svoris – didesnė apkrova sąnariams) bei reguliarūs fiziniai pratimai turėtų būti atliekami nuolat, o ne tik pasireiškus sąnarių ligai.

Net vaistais nuo artrito gydomam šuniui liga gali paūmėti – tai atsitinka dėl aplinkos temperatūros pokyčių ar dėl pernelyg intensyvių treniruočių. Tomis dienomis veterinarijos gydytojas gali nurodyti koreguoti medikamentų dozes bei palengvinti fizinių pratimų krūvį.

Kartą diagnozuotas, artritas lydės jūsų augintinį visą gyvenimą – drauge turite išmokti prisitaikyti prie šuns sveikatos pokyčių ir tęsti gydymą net ir tada, kai būklė pagerėja. Taip grąžinsite keturkojui gyvenimo džiaugsmą bei norą judėti.

Nuorodos:

1 Šaltinis – Survey by Produce Studies Research. UK Q4-2002
2 Šaltinis – Autefage, A., Gosselin, J Efficacy and safety of the long-term oral administration of carprofen in the treatment of osteoarthritis in dogs. Rev Med Vet, 2007, 158. pp. 119-127