Kaip elgtis su išrankiu maistui šunimi?

Nors kaip itin išrankios ėdikės garsėja subtiliosios katės, vis dažniau šunų savininkai taip pat skundžiasi, kad jų augintiniai neėda. Dažniausiai šuneliai būna tiesiog išrankūs (na kur nebūsi išrankus, jei atsisakius sauso ėdalo iš paskos sekioja visa šeima ir šaukšteliu siūlo įvairiausius skanėstus). Mažų veislių šunys, palyginus su dideliais, dažniau turi ėdrumo problemų. Rečiau augintiniai maisto atsisako dėl ligos.

Jei šuo sauso pašaro suėda mažiau, negu nurodyta ant pakuotės, tačiau neatrodo prastai ir sveria tiek, kiek jam priklauso, nebūtina nerimauti – dalis sveikų šunų įveikia tik 60 – 70 proc. nurodytos orientacinės normos. Suaugusiam šuniui nėra pavojinga ir vieną-dvi dienas pabadauti. Tačiau jei augintinis visai atsisako ėdalo ilgesnį laiką, reikėtų kažko imtis. Kai skrandis ilgai būna tuščias, jo gleivinė dirginama, tai sukelia diskomfortą, skausmus, pykinimą ar net vėmimą šviesiai geltonu skysčiu. Be to, visiškai atsisakius ėdalo, kraujyje mažėja cukraus kiekis, kas gali iššaukti hipoglikemiją (ypač mažų veislių atstovams), pasireikšiančią galvos svaigimu, mieguistumu ir silpnumu.

Skaitykite daugiau: www.grynas.lt/gyvenimas/kaip-elgtis-su-isrankiu-maistui-sunimi.d