Keturkojų globėjai susiriejo
Pinigus pervedė
Rūpintis beglobiais šunimis pastaruoju metu tapo madingiau nei žmonėmis. Tačiau ar gyvūnų globėjai visada nuoširdūs? Ar jų veikla neslepia finansinės naudos vaikymosi, o gal įžeistų ambicijų?
Kauno valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą neseniai pasiekė skundas, kuriame kone gyvūnų kankinimu kaltinama gyvūnų prieglauda „Penkta koja”.
Redakcijoje apsilankė dvi kaunietės savanorės, talkinusios prižiūrint keturkojus. Moterys esą pasibaisėjusios šioje įstaigoje laikomų šunų gyvenimo sąlygomis.
Klausantis benamių keturkojų globėjų ir specialistų kilo klausimas, ar šioje madinga tapusioje veikloje vyrauja tik šventas noras išsaugoti gyvybes?
Globėjai vaikosi reklamos?
Savivaldybėje dirbanti Gitana Gabalytė laisvalaikiu savo gerumu dalijasi su beglobiais keturkojais.
Prieš kelis mėnesius ji kiekvieną sekmadienį ėmė lankytis O. ir H.Minkovskių gatvėje įsikūrusioje gyvūnų prieglaudoje „Penkta koja”.
Ten moteris susipažino su kita po kelias dienas per savaitę pusmetį čia besilankiusia savanore – Veršvų vidurinės mokyklos pedagoge Laima Kasparavičiene.
Iš vidaus pamačiusios prieglaudos darbuotojų veiklą, moterys sakė pasibaisėjusios. Jos tvirtino, kad įstaigos steigėjai vaikosi reklamos, tačiau realiai esą gyvūnus prižiūri prastai.
Nepamiršta raginti aukoti
„Šunys – beglobiai, tačiau ne beteisiai”, – patirtus įspūdžius apibendrino L.Kasparavičienė.
Moterys pasakojo, kad prieglaudos steigėjai Agnė Volockytė ir jos draugas Paulius Boreika apie savo geradarišką veiklą mėgsta pasigirti.
„Susikvietę žurnalistus, jie iš anksto pasirūpina, kad prieglaudos teritorija būtų pakankamai tvarkinga, rodo meilę gyvūnams ir noriai pozuoja prieš kameras, nepamiršdami paraginti, kad vardan gyvūnų visi turime aukoti ar pervesti po kelis procentus savo atlyginimų”, – sakė kaunietės.
Tačiau prieglaudos gyventojų kasdienybė, moterų teigimu, esą kur kas niūresnė.
Išmatas meta į konteinerį
L.Kasparavičienė ir G.Gabalytė pasakojo, kad prieglaudos darbuotojai čia lankosi retai, tad šunys dažnai tupi be vandens, nors užėdus sauso maisto juos tikrai troškina.
Taip pat moterys teigė, kad išmatos iš šunų voljerų valomos tik du kartus per savaitę. Kitu laiku gyvūnai priversti jas trypti, nes voljerai įrengti tiesiog ant žemės, atliekos nenubyra po voljerų grindimis.
Surinktos išmatos, nuo maisto likę maišai, kitos šiukšlės metamos į čia pat esantį atliekų konteinerį.
Savanoriai gyvūnus stengiasi vedžioti. Tačiau globojama 90 – 130 šunų.
Visiems jiems dėmesio neužtenka, todėl moterys įsitikinusios, kad beglobiams stinga pasivaikščiojimų.
Šunį gabeno bagažinėje
L.Kasparavičienė pasakojo esą nesirūpinama ne tik sveikais, bet ir sergančiais šunimis.
Kartą ji mačiusi, kaip prieglaudoje kenčia šuo sukandžiotomis ausimis.
Jį greičiausiai sukandžiojo kiti dėl ėdalo kovojantys benamiai. Moteris puolė skambinti A.Volockytei, paragino gyvūną nuvežti pas veterinarijos gydytojus.
„Šunį ji atvežė ne specialiu transportu, bet savo paprasto automobilio bagažinėje, numetė ir išvyko tvarkyti savo reikalų.
Išoperuotą gyvūną parsivežiau mano aš, slaugiau ir tik pagijusį grąžinau į prieglaudą”, – pasakojo pedagogė.
Į prieglaudą patekę šunys turi pereiti 10 dienų karantiną. Tačiau, pasak savanorių, karantinui pritaikyti keli autobusai, o juose gyvūnai išbūna tik dvi dienas. Vėliau jie pririšami prie būdų arba perkeliami į aptvarus.
Į tuos pačius autobusus patenka ir sergantys šunys. Moterims yra tekę užtikti ne pas gydytojus išvežtus, bet po nakties čia pat ir nugaišusius šunis.
Direktorė rankų nesitepė
Pati prieglaudos aplinka taip pat netviska tvarka.
„Drauge su kitais savanoriais po žiemos kuopėme šiukšles. Pati Agnė pasisukiojo ir dingo. Rankų vardan deklaruojamo kilnaus tikslo nesitepė”, – pasakojo moterys.
L.Kasparavičienė prisiminė, kad žiemą su vyru į prieglaudą atgabeno tentą, tikėjosi apsaugoti šunis nuo lietaus ir sniego.
„Jis taip ir gulėjo kelias dienas numestas ant žemės, kol patys jį pritvirtinome. Patys šiltinome ir būdas bei aptvarus, nes prieglaudos steigėjams tai buvo nė motais”, – pasakojo L.Kasparavičienė.
Reiklių savanorių nereikia?
Kaunietės pasakojo, kad, „Penktai kojai” pradėjus veiklą, patikėjo jos steigėjų gražiais žodžiais. Apsidžiaugė, kad galės prisidėti prie kilnaus tikslo išsaugoti benamių gyvūnų gyvybes.
„Tačiau einant laikui pamatėme, kad tai – tik gražūs žodžiai. Ši prieglauda yra tapusi šunų koncentracijos stovykla.
Tai pamatę savanoriai pradėjo bruzdėti. Tada iš šeimininkų išgirdome, kad turime tylėti arba esame čia nepageidaujami”, – tvirtino moterys.
Dar daugiau abejonių dėl veiklos skaidrumo moterims sukėlė ir tai, kad nepavyko pastebėti prieglaudoje vykdomos kokios nors apskaitos. Kur ir kaip panaudojamos aukotos lėšos – paslaptis.
Darbuotojų sutikti nepavyko
Išgirdę tokius kaltinimus, paprastą darbo dieną apsilankėme „Penktoje kojoje”.
Užtvaras buvo atdaras. Darbuotojų – nė kvapo. Šuneliai, pamatę žmones, lindo iš būdų, lojo, reikalavo dėmesio. Iš pirmo žvilgsnio gyvūnai buvo murzini, bet pakankamai žvalūs.
Kai kuriuose šunų induose buvo ėdesio ir vandens, kituose – ne. Teritorijoje, kurioje gyvena šunys ir per kurią turi būti vedami pasivaikščioti, švysčiojo stiklų duženos.
Šiukšlių konteineris su įvairiomis atliekomis buvo pilnas. Išmatų mėtėsi ir aplink šunų būdas.
Kitos dienos pavakare, pasibaigus darbo valandoms, rasti prieglaudos vadovų taip pat nepavyko. Kelios merginos nedidelius šunis, kuriuos galima sulaikyti pavadėliu, vedė pasivaikščioti. Dauguma didelių gyvūnų skalijo pririšti. Keli, kaitinant saulei, tupėjo uždaryti autobusuose.
Kuriasi naujoje vietoje
„Penktos kojos” direktorė A.Volockytė, išgirdusi jai savanorių mestus kaltinimus, nenustebo. Moteris teigė, kad per metus veiklos Kaune sulaukė 10 patikrinimų, nes tiek skundų yra gavusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pasak jos, didesnių pažeidimų inspektoriai neranda, į specialistų pastabas gyvūnų globėjai atsižvelgia.
Šiuo metu „Penkta koja” kuria naujas patalpas prieglaudai Kauno rajone, Linksmakalnyje. Norėtų į jas persikelti šią žiemą.
Todėl, pasak A.Volockytės, prieglaudos darbuotojai vyrai šiomis dienomis daugiau laiko praleidžia statybose Linksmakalnyje, moterys darbuojasi Kaune.
Tačiau prieglaudos direktorė tvirtino, kad Kaune esančių beglobių ir dabar neužmiršta, jais rūpinasi.
Pakenkti nori pavyduoliai
Paklausta, kaip tvarkomi „Penktos kojos” finansai, moteris pasakojo, kad pernai iš 2 procentų gyventojų skiriamos paramos gavo 52 tūkstančius litų.
Už seną apgriuvusį statinį Linksmakalnyje sumokėjo 92 tūkstančius. Trūkstamą sumą investavo iš savo pinigų.
Iš Kauno rajono „Božolė” choro, laimėjusio televizijos projektą „Chorų karai”, taip pat neseniai gavo 25 tūkstančius litų.
18 jau išleido – pirko naujus 32 langus būsimos prieglaudos pastatui. Už likusias lėšas ketina įrengti kanalizaciją, šildomas grindis.
Kiekvieną mėnesį šunų ėdalui, gydymui, kastravimui išleidžiama 200 – 250 litų. Dalį ėdalo prieglauda gauna iš rėmėjų.
„Detalią finansinę ataskaitą viešai paskelbsime artimiausiu metu”, – tvirtino A.Volockytė.
Moteris teigė, kad uždirbti iš gyvūnų globos sunku, o „Penktos kojos” veiklai nori pakenkti pavyduoliai.
Po skundais slypi finansiniai interesai?
Linijus Valiuška
Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas
„Tarnybai gavus skundą dėl netinkamai laikomų ir prižiūrimų gyvūnų prieglaudoje „Penkta koja”, ten apsilankėme. Radome 90 šunų. 65 – voljeruose, 22 pririšti prie būdų. Trys po vieną uždaryti autobusuose.
Patikrinimo metu dirbo 3 savanorės, tvarkėsi, šėrė, vedžiojo šunis. Prieglauda atrodė gana tvarkinga. Pridaužytų stiklų vieną dieną gali būti, kitą ne, nes į teritoriją gali patekti kas tik nori.
Didžiausias pažeidimas, kurį radome, – nestabilūs vandens indai. Juos rekomendavome pritvirtinti.
„Penkta koja” yra viešoji įstaiga, jos veikla paremta savanoryste, tad įstatymai ar taisyklės nenurodo, kaip turi būti įrengti laikini voljerai.
Svarbiausia, kad radome pakankamai pašertus ir sveikus gyvūnus.
Skundų dėl gyvūnų prieglaudų iš gyventojų gauname neretai. Tačiau dažniausiai jie nepasitvirtina. Manau, kad po skundais slypi kelių pusių interesai. Prižiūrėti beglobius gyvūnus pastaruoju metu tapo madinga. Todėl skundus dažnai rašo konkuruojančių firmų atstovai. Gal čia slypi ir finansinis suinteresuotumas, nes žmonės linkę aukoti gyvūnams.”
Aleksandras Ivanauskas-Fara
Kauno rajono choro „Božolė” generolas „Kai sprendėme, kam skirsime pinigus, jei laimėsime televizijos projektą „Chorų karai”, kažkas pasiūlė lėšas padovanoti „Penktai kojai”.
Prieglaudoje lankėmės. Į mano namus iš ten atkeliavo „Aleksoto narsioji” kalaitė Liepa. Prieglauda paliko slogų įspūdį, joje reikia daug ką tvarkyti. Tačiau neatrodė, kad jos vadovai būtų nesąžiningi žmonės. Kai laimėjome pagrindinį projekto prizą 25 tūkst. litų, televizija juos pervedė prieglaudai. Žinau, kad „Penkta koja” kuriasi naujoje vietoje Linksmakalnyje. Ten už mūsų pinigus pastate sustatyti langai, taip pat gyvūnams perkama ėdalo.”
Publikuota: m.lrytas.lt/
