Nevaldomas šuo...

…tik nuo netaisyklingo auklėjimo. Taip, taip patikėkite manimi, sena šunų mylėtoja: jeigu kanda savo mažais dantukais neseniai pirktas šuniukas – tai ne daugiau, kaip maloni pramoga. Bet jeigu tai tampa suaugusio šuns įpročių – lauk bėdos! Ne kartą žiniasklaidoje buvo publikuojamos sielą gniaužančios istorijos: apie šeimininkus, kuriuos užpuolė iki to momento taikus vokietis; apie mažylį, kurį sužalojo visų mylimas pitbulterjeras; apie moterį, kurios vos nesudraskė, vedžiojami kaimyno, rotveileriai. „Tik netikėkite tais žurnalistais! – numos ranka didžiulio šuns šeimininkas, bučiuodamas savo numylėtinį į nosį. - Visą tai pasakos ir daroma tik dėl naivios publikos. Iš tikrųjų šitie šunys nepavojingi, kaip bolonės. Žiūrėkite, kaip jis džiaugdamas atsigula ant šono, kad jam pakasytų pilvą.“ Aišku, kad ir didžiulis patinas su žvilgsniu iš paniūrų ir su metaliniu, maisto prekių parduotuvės vežimelio dydžio, antsnukiu irgi trokšta meilės ir šilumos, tačiau chihuahua jis nuo to netampa!!!
Tik naivus žmogus gali sakyti, kad jis šimtą procentų įsitikinęs ir kontroliuoja savo šuns psichiką, įpročius, nuotaiką. Net jeigu šis „žvėris“ išdresuotas geriausiame dresavimo klube. O jeigu jo letena net nebuvo ten įžengusi?
Labai dažnai žmonės, įsigydami šuniuką, nepagalvoja apie tai, kad įsigyja gyvūną, kuriam būtinai reikalingi bendravimas, dėmesys, auklėjimas (dresavimas) ir... fiziologinių instinktų realizavimas. Jūs gi nenešate į namus gyvatės. O, kodėl? Nes tai pavojinga. Šunys irgi pavojingi, jeigu su jais neužsiėminėti tinkamu būdu.
Manau, nėra esmės moralizuoti, kad: „prieš parsinešant namo šuniuką, būtinai pagalvokite apie tai, ar jūs galėsite duoti savo augintiniui patikimą auklėjimą ir dėmesį.“ Į tokius patarimus žmonės dažniausiai nekreipia dėmesio, galvodami, kad išmano gyvūnų dresavimą neblogiau už pačius kinologus. Deja! Labai dažnai dėl perdėto pasitikėjimo savimi atsiranda įvairios problemos,kyla „kraujo dramos“, apie kurias po to su džiaugsmu rašo žurnalistai.
Kad ir kaip bebūtų gaila, paskutiniu metu vis daugiau žmonių įsigyja kovinius šunis (tegul atleidžia man tie, kurie galvoja, kad agresyvių veislių nėra, o yra netaisyklingai auklėti šunys). Nėra kuo stebėtis...Mūsų visuomenė, nepaisant naujo įgyto „europietiško“ vardo, vis dar gyvena pagal džiunglių taisykles. O džiunglėse, kaip jūs prisimenate, išgyvena stipriausias (kurio iltys aštresnės ir sukandimas stipresnis). Nėra savų? Įsigyk šunį! Ir įsigyja, pavyzdžiui, žmogus rotveilerį, visiškai pamiršęs, kad ši veislė turi labai stiprių sargo instinktų. Jeigu gyvūnas negalės jų realizuoti namuose, tarp minkštų sofų ir storų pukuotų kiliminių dangų, tai jam, švelniai tariant „stogas pavažiuos“.
„Kiekvienam – savo!“ – tinkamiausia išraiška šunims. Jeigu turi „medžiotoją“ – nedaryk iš jo „gelbėtojo“. Jeigu turi „gelbėtoją“ – jis niekada nepadarys tavo namų tvirtove, nes ir plėšikui šlepetes atneš. Jeigu „kovotojas“ – (nors visi išmintingi žmonės turi būti prieš šunų kautynes) pasistenk duoti jam tinkamą krūvį. O mes, miesto gyventojai, įsigyjam šunį, o po to neturime laiko nei pavedžioti šuns, nei pabendrauti su juo, aš jau nekalbu apie specialias dresavimo pratybas. Tuo tarpu, Lietuvoje, ypač Vilniuje, egzistuoja nemažai šunų dresavimo klubų. Reikia tik ateiti. Duoti pagrindinių komandų bazę – čia jau visų šunų „turėtojų“ pareiga, nepriklausomai nuo to parodinį, tarnybinį ar kovinį turite šunį. Jūs gi vedate vaikus į mokyklą?! O įsivaizduokite, jeigu jūsų vaikai be užsiėmimų sedėtų namuose arba slankiotų gatvėmis, kas gi iš jų išeitų? Įsivaizduojate? Dabar sudėkite visą tai į savo šunį...dabar aišku apie ką šneku?
Nėra blogų šunų – yra blogi šeimininkai. Jeigu jūsų kaimyno šuo ne iš šio ne iš to griebė jums už rankos – tai jis neįsiūto, kaip galite pagalvoti, jam tik nėra kur realizuoti savo instinktų. Kiek kartų mes stebėjome: „Dikai, pas mane!“ – rėkia isteriškai šeimininkė, o šuo, net neatkreipęs dėmesio toliau lekia paskui patikusią mašiną, šunį arba šiaip kapstosi šiukšlyne. Aišku, kad tokios „nepagarbos“ kiekvienas save mylintis šeimininkas pakęsti negali ir tada šuo, nežinodamas už ką yra baudžiamas. Vietoje, nesunkių, bet iškaltų komandų „Pas mane“ ir „Negalima“, mušimas? Tai laiko gaišimas, nes kaip į žmogaus taip ir šuns galvą žinių jėga neįkalsi. Mokslininkai tarp kitko įrodė...
Nevaldomas šuo – tai rusiška ruletė. Neaišku, kada iššaus. Taigi jeigu jūs jau turite problemų su šunimi arba norite išvengti jų ateityje, tai kreipkites į specialistus.
Taigi šunų dresavimas – tai individualus reikalas, kaip šeimininko, taip ir šuns. Skirtingos veislės šunys ir dresuojasi skirtingai. Kiekvieną šunį reikia dresuotį, atsižvelgiant į jo individualumą, charakterį. Su vienu reikalingas delikatus elgimasis, o kitam šuniui reikalingi griežtas balsas ir stipri ranka.
Edinburgas pamokė: „Šuns protas ir jo auklėtojo kantrybė daro stebuklus“. Apie tai užsimena ir kiti...

Aut. Aleksandra Lapėnienė