VI-oji kinologinė stovykla

Saulius Kavaliauskas (Barsukas)

 

Kinologija – mokslas apie šunis. Kinologas žmogus nusimanantis apie šunis (liaudiškai pasakius).

Šiemet vyko VI-toji kinologinė stovykla. Išgirdus renginio pavadinimą, gali susidaryti nuomonė, jog susirinko grupelė žmonių kurie nuo ryto iki vakaro gvildeno vien su šunimis kilusius klausimus ir problemas. Taip tikrai nėra. Šunys tai virvutė, kuri jungia gana skirtingus žmones. Ir ta virvutė stipri. Ji sugeba eilę metų išlaikyti grupelę žmonių kurių hobis (šunys) – perauga į gyvenimo būdą. Jeigu paklaustų, kas tau yra šuo? Atsakyčiau, kad šuo tai: savaitgaliai praleisti su mylimu augintiniu, iškylos gamtoje, šventės linksmam draugų būryje ir kitokios pramogos. Dabar galima suprasti, kad stovykloje irgi vyko įvairiausių renginių.

Stovykla prasidėjo nuo vestuvių, taip, taip nuo vestuvių. Pulkas buvo nuostabus, apie tai parašyti neįmanoma, tai reikėjo pamatyti. Vestuvės buvo netikros, tik šou dalis, bet „žalesni“ kinologai priėmė „už gryną pinigą“ ir stebėjosi, kur jie čia pataikė.

Po iškilmingo pasitikimo, prasidėjo oficialieji renginiai: registracija, kambarių paskyrimas, stovyklos marškinėlių įteikimas, bendras instruktažas. Važiuodami į stovyklą mes jau turėjome stovyklos renginių planelį. Pirma diena buvo kaip ir laisva, o toliau prasidėjo. Anksti ryte krosas su šunimis, o po to vandens procedūros ežere, pusryčiai, dresūra, tad pirmoji dienos dalis buvo gana įtempta. Ir taip kiekvieną dieną.

Antrosios dienos pusės buvo ramesnės ir įvairesnės. Po pietų vykdavo specializuota dresūra, t.y. šunų aukštoji mokykla. Ten buvo mokoma ieškoti žmonių miškuose, eiti pėdomis, rasti daiktus. Visų šių gudrybių mūsų šunims padėjo mokyti pasienio bei II-ro pulko pareigūnai. Norėčiau išskirtinį, didelį „ačiū“ jiems pasakyti, nes jie mums negailėjo nei žinių, nei jėgų. Na, o vakare šokiai, pirtis, įdomūs pokalbiai.

Vieną dieną buvo suorganizuotos šunų daugiakovės varžybos. Varžybose vedlys turėjo bėgti su šunimi, ten jį nešti, guldyti, plaukti, atlikti „nusikaltėlio“ sulaikymą. Buvo įdomu išbandyti save ir pažiūrėti šuns sugebėjimus. Po varžybų buvo matyti, kuria linkme reikia tobulėti.

Na, o viena diena prasidėjo 5-tą valandą ryto. Aikštelėje rikiavosi žmonės su miego norinčiais veidais. Plauksim, plauksim, plauksim – dunksėjo mintis jų galvose. Tą dieną vyko baidarių žygis ežerais ir Žeimenos upe. Buvo stabtelėta pusryčiams ir pietums, o visą likusį laiką vanduo, irklas ir linksmas kolektyvas. Plaukėme 14-iolika valandų. Viskas buvo šaunu, ne viskas buvo nuostabu, ne viskas buvo „super“.

Stovyklos laikas ėjo į pabaigą, prisėlino uždarymo vakarėlis. Vieniems pasakymas uždarymo vakarėlis skamba truputį su minorine nata. Bet buvo linksma, buvo įvairiausių konkursų, žaidimų, gražių kalbų ir be abejo pagerbėme labiausiai stovyklai nusipelniusius žmones. Linksmybės tęsėsi iki ryto.

Rašiau be smulkmenų ir įdomių detalių, rašydamas tilpau į porą puslapių. Stovykla vyko 7-ias dienas, tad įsivaizduokite kiek jus įdomaus nesužinojote ir neišgirdote apie kinologinę stovyklą.

Jeigu norite sužinoti žymiai daugiau – labai paprasta: atvažiuokite kitais metais į 7-ąją kinologinę stovyklą. Bus smagu ir įdomu. Iki.

Gintarė ir Aistė ;) (Kaunas)

 

Kinologinė stovykla 2006

 

Stovykla mums labai patiko, tik norėjosi kad ji būtų ilgesnė, nes stovykloje praleidome puikų laiką, todėl net nesinorėjo grįžti namo. Labiausiai patiko plaukimas baidarėmis, paskutinis vakaras ir rytiniai krosai ;)) Treniruotės taip pat buvo puikios, bet reiktų kad jos vyktų truputuką vėsesniu laiku, nes labai karšta būdavo. Užsiėmimai galėtų būti visiems šunims, tiek tarnybiniams, tiek kitos veislės šunims, kad vieniem būtų tie visi sulaikymai ir panašiai, o kitiems būtų sugalvota kita užsiėmimų programa, nes nemanau, kad reiktų išskirti vienokią ar kitokią veislę. Ir norėtųsi, kad kitais metais jaunimas galėtų pavakaroti dar ilgiau ;)) Visi žmonės, kurie buvo šioje kinologinėje stovykloje 2006 buvo labai šaunūs, su visais buvo linksma pašnekėti ir pajuokauti, įgavome naujų žinių iš patyrusių kinologų. Tai būtų tiek iš mūsų pusės ;)

Kitais metais norėtume, kad taip pat būtų plaukimas baidarėmis, linksmi ir geri vakarai, ir šauni kompanija ;)

 

Gabrielė Šimenytė (Vilnius)

 

Laba diena!!

Oj...Vasara visai ne laikas daryti namų darbus..... Na, bet kadangi norisi gauti tai, kas padėtų įtvirtinti prisiminimus apie stovyklą, tai matyt teks padirbėti.....

 

Vasaros kinologinė stovykla 2006

 

Na, manau ši stovykla buvo viena iš tų, į kurias verta sugrįžti dar ir dar kartą....

Bent jau aš labai gerai čia praleidau laiką (manau, kad mano

šuniukas taip pat ) ir susiradau tikrai nemažai draugų....

Labai geras dalykas buvo treniruotės su šunimis, nors manau, kad

jų buvo mažoka, nors bent jau mes su savo šunioku gavome

pakankamai daug naudingos informacijos, kuria galėsime

panaudoti toliau tęsdami dresūrą.....

Ir tikėkimės, jog kitais metais į stovykla galėsime atvykti dar

protingesni....=)

Dar tikrai greitai nepamirštamas buvo žygis su baidarėmis....

Tai buvo nuostabiai praleista diena ir dar naudinga, gi visą

sportavome!

Nors šiuo požiūriu tai irgi buvo šauni stovykla, nes

turėjome tikrai nemažai fizinio krūvio.

Bet visgi vienas iš geriausių dalykų stovykloje buvo

žmonės!

Nes čia buvo susirinkę tokie žmonės, kokių yra tikrai

nedaug, žmonės su kuriais buvo be galo malonu bendrauti

ir su kuriais nesijautė metų skirtumo.....

Dar labai išskirtinis šios stovyklos bruožas buvo sutikimas.....

Kiek teko aplankyti stovyklų tokio iš tikrųjų dar nemačiau, tad iš

pat pirmos minutės matėsi, kas vadovai, kad tai labai įdomus žmonės....

Aišku, buvo ir dalykų, kurie nepatiko....

Pavyzdžiui, nepatiko šunų pririšimas, manau, kad su šituo klausimu reiktų ką nors galvoti....

Dar, bent man taip atrodo, kaip kinologinėj stovykloj buvo per mažai treniruočių su šunimis....

Na, o šiaip atrodo viskas buvo šaunu!!!

Liux!!

Linkiu ir daugiau jėgų bei fantazijos organizuojant tokias stovyklas!!

Na, štai, atrodo darbas ir padarytas.....Dalis minčių išlieta......=)

 

 

Šarūnė Kairytė (Utena)

 

Mano įspūdžiai kinologinėje stovykloje…

 

Per didžiąją stovyklos dalį teko prabūti namo viduje, nes buvo labai karšta, saulė labai spigino. Taigi, dažniausiai slėpdavomės kur nors pavėsyje. Bet reikėdavo eiti į dresūros ar hendlerių užsiėmimus. Būdavo taip karšta - neįmanoma dirbti. Visgi per hendlerių užsiėmimus išmokau daug naujo. p.Eduardas kantriai mums aiškino kaip reikia viską atlikti. Išmokau “T”, “I”, ”L” raides, kurių ankščiau nelabai mokėjau. Žinoma, žinojau kaip jas reikia atlikti, bet nemokėjau taisyklingai atlikti tas figūras neužstojant šuns.

Stovykloje buvo ir dresūros užsiėmimai, kuriuose man teko dalyvauti tik kelis kartus, daugiau buvo užsiimama su tarnybinių veislių šunimis. Tai buvo tik komandų įtvirtinimas, jų prisiminimas. Nors šiaip ar taip maniškė neklauso būdama be pavadėlio:))

Taip pat dar vyko greičio varžybos, kuriose dalyvavome jau antrą kartą. Neila (toks mano šuns vardas) bėgo 40km/h greičiu, šiek tiek daugiau nei praeitais metais.

Taigi, įspūdžiai geri :)

 

Monika Verkelytė (Panevėžys)

 

Liepos 1 diena. Šeštadienis. Išsiruošėm į kinologų stovyklą Ignalinos rajone. Jei ne rodyklės, būtume ir neradę. Nuostabi gamta, šiltas oras. Sutiko kaip per vestuves. Su dainomis, duona ir druska. Kiekvienam atvažiavusiam reikėjo atlikti vis skirtingą kokią nors užduotį. Man ir mane atlydėjusiems tėvams teko laimė sukramsnoti po metro ilgio makaroną be rankų pagalbos. Stovykloje turėjo pasilikti greičiausiai įveikęs šią rungtį. Davėm lauktuvių ir nuėjom įsikurti. Susipažinome su taisyklėmis ir dienotvarke. Du kartus per dieną vyko dresūra. Vadovas suskirstė visus į dvi grupes: jaunimas ir vyresnieji. Vyresnieji su tarnybiniais šunimis ėjo mokytis tarnybinės dresūros, o jaunimas ėjo į bendrą paklusnumą ir mokytis hendlerių subtilybių. Buvo beprotiškai karšta - nei šunys, nei jų šeimininkai dirbti nenorėjo. Per pertraukas kas maudytis ėjo, kas susisukdavo į kamuoliuką ir saldžiai užmigdavo. Paskui buvo vakarienė, pirtis ir kaskada. Taip baigėsi pirmoji diena stovykloje.

Antroji diena prasidėjo švilpuku į rikiuotę. Po to krosiukas su šunimis, mankšta, dresūra, ilgas poilsis, vėl dresūra, pirtis, kaskada ir diskoteka. Trečia diena taip pat prasidėjo. Ketvirta diena po visų dresūrų vakarieniavome lauke - buvo susipažinimo vakaras, paskui vėl linksmybės. Penktą dieną beveik visi išvažiavo baidarėm paplaukioti. Stovykloje likom šešios panelės ir keturi suaugę. Visa stovykla buvo mūsų - darėm ką norėjom. Vakare kai visi grįžo, vėl buvo pirtis, kaskada ir diskoteka. Na jau šešta diena buvo įdomiausia. Atvažiavo televizija, buvo mini beatlonas. Mes jame nedalyvavom, nes nemokam gerai plaukti ir kasti figurantui. Mažiukai išvažiavo pasivažinėti siauruku, o jaunimas liko žiūrėti kaip vyresnieji "dalyvauja". Buvo labai įdomu žiūrėti, kaip dalyviai neša savo didelius šunis. Po mini beatlono buvo greičio varžybos. Matavom visų šunų greitį ir rinkom greičiausią. Paskui buvo pasieniečių vakaras, visokios rungtys, apdovanojimai, linksmybės, oi prisijuokėm iki ašarų. Na, o naktį atėjo su švilpukais, vandeniu ir puodais daužydami ir šaukdami "kelkitės! Pižamų vakarėlis prasideda!!!! ". Reikėjo pristatyti savo kambarį sušokant šokį. Buvo viena įdomiausių dienų ir naktų.

Septinta diena visi po truputį dėjosi daiktus ir ruošėsi namo. Pasivaišinę ant laužo išvirta žuviene, išsiskirstė paskutinieji stovyklautojai. Miškas nurimo, stovykla ištuštėjo. Visi širdyse išsivežė vilties kupiną šūkį : "Iki kitos vasaros, draugai šunininkai!"

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dagnė Andrulytė (Kaunas)

 

Stovyklos įspūdžiai

 

Stovyklos pavadinimas – „Kinologinė stovykla“, o aš nesijaučiau nė per plauką kinologe. Buvau tik šuns šeimininkė, uoliai dresuojanti savo, atrodo nepalaužiamą belgiukę Goją. Bet pasirodo kinologų stovykloj buvo. Ir nemažai. O visi mažieji turėjo puikių pavyzdžių kaip puikiai gali būti dresuotas šuo. Beliko tik dirbti, kad ir savąjam šuneliui ką nors į galva įkaltum. Atvažiavus rimtai nusiteikus net į galvą neatėjo mintis skųstis dėl karščio ar ilgų pamokų. Gal ir karštis mažiau jautėsi, kai galvodavai ne apie jį, o klausydavai , kaip pasakoja kokią dresavimo subtilybę.. O ir neklaužada atrodo ramiau elgėsi tarp „rimtų“ šunų. Beliko tik džiaugtis ir dresuoti dresuoti.. Atrodytų, kad nuo savaitės trypimo aikštelėje žolės nė kvapo turėjo nebelikt, bet išvažiuojant apžiūrėjau, kad ji atrodė puikiai. Juk mes tiek daug visko veikėm ir be treniruočių.. Pirmiausiai, tai daug daug maudėmės, nes kitaip būtume iškepę.. Žinoma maudėsi ir šunys, nors tai net neturėtų stebinti, nes šunys šioje stovykloje budavo visur: ir prie valgomojo durų, kantriai laukė, ir suposi ant supynių, padėjo šeimininkam bėgti tuos sunkiuosius rytinius krosiukus, buvo jų ir namukuose, nors ir kaip piktieji vadovai pyko ir grasinosi naktimis lauke. O kur dar tie vakariniai pasivaikščiojimai.. Laisvu nuo pratybų metu visiems buvo palikta visiška laisvė: kas šoko diskotekose, kas kaitinosi pirtelėje, o treti įdėmiai stebėjo futbolą..Visi laimingi ir patenkinti.. Rytais gal šiek tiek mažiau laimingi, bet mankšta išjudina nori to ar nenori..Kad treniruotės neprailgtų buvo suorganizuota super duper iškyla baidarėm.. Manau šių įspūdžių nepamirš niekas. Ir dar to gero jausmo, kai po dienos grįžti visiškai nebeturintis jėgų, bet kartu ir toks pailsėjęs.. Gavęs daug saulės, juoko, vandens, pasportavęs, skaniai pavalgęs..Ir vėl linksmas ir laimingas. O koks saldus tą naktį buvo miegas :) Kaip jokią kitą, nors nemiga, rodos, nesiskundė niekas..Bet jei sportuot, tai sportuot ligi stovyklos pabaigos ir biatlonas tam puikiai tiko. Kam tai buvo pirmas blynas, o kai kam ir ne, bet visi buvo apdovanoti ir pasveikinti. O kad nebūtų taip gaila išvažiuoti, pagal stovyklų tradicijas, paskutinę naktį reikia paminėti audringai. Ir paminėjom taip, kad Ignalina girdėjo ir prisijungt norėjo, tik nedrįso..Ir gal gerai, nes dar butų keistai nužvelgę su pižamom 4 valandą ryto iš kambarių išlindusius žmones.. Pižamų vakarėlis dėl įvairiausių dalykų netikėtai pavirto į pižamų rytą. O žmonės..Išlindo jie ne visi savo noru, bet uolių žadintojų dėka beveik kiekvienas.. O atsikelus nebebuvo taip baisu kaip keliantis. Ir muzika skambėjo, ir saldainį davė, tiesa, jį užsidirbt reikėjo, bet problemų dėl to niekam nekilo :) Liūdna išvažiuot buvo, bet guodėmės, kad kitais metais ir vėl susitiksim, ir, tikėkimės, kad tikrai susitiksim ir dar truputį pagyvensim visi be galo be krašto linksmai.

 

 

 

 

 

Esu Brigita. Gyvenu Panevėžyje. Man dvylika metų. Su savo teta Rasa ir dalmatino veislės kale Aga į Kinologinę stovyklą važiuoju jau treti metai.

Anksčiau aš su vaikais maudydavausi ir žaisdavau. Stebėdavau kaip dresuojami šunys. Klausydavausi pono V.Gustaičio patarimų.

Šiais metais pabandžiau pati dresiruoti tetos šunį. Man sekėsi neblogai, nes šuo manęs klausė. Aga visas komandas vykdė labai gerai. Daug padėjo dresuotojas Eduardas. Namuose aš laikau taksų veislės šunį, todėl dabar galėsiu dresuoti jį. Būtinai pasinaudosiu patarimais.

Taip pat vyko daug įdomių renginių. Vieną kartą vyresnieji, vaikus pažadino trečią valandą nakties į ,,PIŽAMŲ VAKARĖLĮ ‘‘. Mes turėjome šokdami prisistatyti. Buvo labai linksma!

O koks įspūdingas plaukimas baidarėmis! Buvau sužavėta Žeimenos pakrantėmis, žmonių bendravimu. O kokia košė virta ant laužo…!

Aš stovykloje susiradau daug naujų draugų. Yra ir tokių, su kuriais bendrauju jau keleri metai.

Vienu žodžiu, viskas taip patiko, kad net aprašyti sunku! O kur dar maudynės pirtyse, ežere, kaskados ir ant laužo virta žuvienė…

Žinoma, būtų gaila jeigu kitais metais nebus stovyklos… Aš ir kitais metais labai labai norėčiau atvykti