ABY Abysinian / Abisinijos katės
Abisinijos katės yra viena iš seniausiai žinomų kačių veislių, tačiau ginčai dėl jų kilmės tebesitęsia. Savo išvaizda jos primena senovės Egipto kačių skulptūras ir piešinius - juose katės vaizduojamos elegantiškos, raumeningos, didelėmis migdolo formos akimis ir grakščiai išlenktu kaklu.
Anglas Sidnėjus Denhamas abisinų katę pavadino „Dievo kūdikiu“. Tikima, kad tai - deivės Bastet vaikai ir Nubijos stepių (dabartinis šiaurinis Sudanas) kačių palikuonys.
Pirmą kartą Abisinijos katės buvo aprašytos 1874 m. Gordono Steplesio knyoje „Katės ir jų požymiai“. Čia buvo atspausdinta spalvota litografija, vaizduojanti katę keistos spalvos kailiu, neturinčiu rainumo nei ant letenų, nei ant snukio ar kaklo. Bene didžiausias ir pagrindinis šių kačių kailio ypatumas - kelių spalvų plaukas (gali būti ir dviejų, gali būti ir trijų), kiekvienas plaukelis tarsi mūvi kelis tamsios spalvos žiedus ir galiukas būtinai turi būti tamsus, tačiau šių kačių kailis visada be „piešinio“. Šis kailio margumas vadinamas „tikingu“.
Ši katė į Angliją buvo įvežta iš Abisinijos (Etiopija) baigiantis karui. 1868 m. minėtą teritoriją paliko paskutiniai kariai – ir kartu su savimi parsigabeno Abisinijos kačių. Deja, apie tai nėra jokių rašytinių šaltinių, todėl dar ir dabar nemažai Anglijos kačių veisėjų mano, kad šios katės buvo išvestos Anglijoje sukryžminus kelių rūšių sidabrinio ir rudo rainumo kates su vietinėmis katėmis.
Visgi mokslininkai teigia, kad pagal genetinius požymius šios katės turėtų būti kilusios iš Indijos vandenyno pakrantės pietinių Azijos regionų. Seniausia Abisinijos katės iškamša dar ir dabar yra Olandijoje, Leideno zoologijos muziejuje. Šis eksponatas 1834-1836 m. buvo nupirktas iš vieno kačių iškamšų kolekcionieriaus ir pavadintas “Patrie, domestica India“.
Abisinijos katės taip sudomino konservatyvius anglus, kad 1889 m. veisėjai jau tvirtino kačių standartus, o 1929 m. Londone buvo įkurtas pirmasis Abisinijos kačių veisėjų klubas. Taigi pirmiausia ši veilsė buvo pripažinta Anglijoje. Ji netruko paplisti ir po kitas šalis – nei viena kačių veislė taip greitai neapkeliavo pasaulio.
Šiuo metu tai viena populiariausių ir dažniausiai parodose laiminčių kačių ne tik Europoje, bet ir Amerikoje, Australijoje. Galbūt tai lėmė jų atsparumas klimato kaitai, ištvermingumas ir nelepus charakteris. Tai katė, galinti išlaikyti visus išbandymus. Abisinijos kačių veisėjai, siekdami dar tobulesnės katės, idealių jos formų, iki šiol ginčijasi ir tebeeksperimentuoja. Jie skirsto šias kates į du tipus: amerikietiškąjį ir europietiškąjį.
Amerikietiškojo tipo Abisinijos katės yra smulkesnės, žemesnės, labai lieknų rytietiškų formų, o europietiškojo tipo yra aukštesnės, panašesnės į pumą. Pagrindiniai tiek vienų, tiek kitų skiriamieji bruožai yra raumeningas, bet smulkus ir grakštus kūnas, didelės ausys ir ryškios, migdolų formos, žaliai geltonos akys. Taip pat joms būdinga elegancija, stiprus ir itin tvirtas charakteris.
Galbūt dėl to Abisinijos katėmis žavisi visi - ir politikai, ir estetai, ir meniškos prigimties žmonės. Tą puikiai liudija faktas, kad Liudviko XIV laikais kardinolas Rišeljė laikė bent dešimt Abisinijos kačių. Juk jos taip puikiai dera prie raudonos mantijos. Dar vienas šių kačių mylėtojas buvo visiems puikiai žinomas Čarlis Čaplinas. Jis tiesiog dievino savo abisinę.
Ne ką mažiau mylimos šios katės ir šiandien. Tą įrodo jų veislynų gausa. Stipriausi yra Olandijoje, Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, JAV. Lietuvoje abisinių dar nėra daug, bet jų populiarumas didėja kiekvienais metais. Pirmasis buvo atvežtas iš Suomijos veislyno 1995 m. Mūsų šalyje yra ir vienas veislynas – „Kolibris“. Visgi šios katės veisiamos nelengvai, nes šios gražuolės atsiveda nedaug palikuonių.
Tokios meilės ir dėmesio Abisinijos katės tikrai nusipelnė. Visų pirma, tai labai protingas gyvūnas, sugebantis demonstruoti tokį paklusnumą, kokiu retai pasižymi kitų veislių katės. Jos lengvai pasiduoda dresūrai. Be to, jos yra labai smalsios, besimokančios iš aplinkos. Abisinės susipažindamos su nauju dalyku būtinai jį palies letenėlėmis, o užsukusį svečią apuostys ir atidžiai apžiūrės. Jei nauja pažintis patiks, šios veislės katė ne
pasikuklins „pabučiuoti“ svečią – jis bus išlaižytas aštriu liežuvėliu, pasitrins snukučiu, palaimingai pamurks.
Abisinės visada nori būti tikru šeimos nariu, ji itin jautriai reaguoja į švelnumą. Visgi šios katės išsaugojo savo išdidų charakterį ir nepriklausomą gyvenimo būdą. Nors jos ir prisitaikė gyventi namuose, tačiau iki šiol išsaugojo laukinių kačių įpročius ir elgseną. Tačiau tai nereiškia, kad jos elgiasi kaip laukinukės ir nepripažįsta žmonių. Atvirkščiai, abisinės yra draugiškos ir labai mėgsta bendrauti. Paliktos vienos jos liūdi ar net piktinasi. Įžeisti ar įskaudinti abisinę galima labai greitai, kartais užtenka pakelto tono… Ji jautri, bet jokiu būdu nekerštinga asmenybė: tiesiog tyliai kamputyje pergyvens savo nuoskaudą. Jos nėra nei įkyrios, nei triukšmadarės. Tiesa, jos mėgtsa miaukti, bet tai daro tyliai. Jei į ją nereguosite, žavingai paaiškins ko joms reikia: tapšnos jus praeinantį letenėle, vaikščios paskui, o kai į ją atsisuksite, pakeis ėjimo k
ryptį, vesdama jus ten, kur reikia jai.
Ši draugė nepaliks Jūsų net ir keliaujant į iškylą. Vežkitės ją drauge – abisinės dievina gamtą! Neverta jaudintis, kad ji paspruks – nieko panašaus. Šios veislės katė tiesiog mėgausis gamtos teikiamais malonumais – netoliese Jūsų gaudys drugelius, laipios po medžius, klajos po aukštas žoles - matysite tik kyšojantį užlenktą juodą uodegos galiuką, kurio linksėjimas reikš jos džiaugsmingą jaudulį.
Abisinės puikiai sutaria ne tik su žmonėmis, bet ir su kitomis katėmis ar net šunimis, pastarasis gali tapti draugu iki pat gyvenimo pabaigos. Ir Jūs ieškote tokio draugo? Abisinijos katė Jūsų paslaugoms :)
.
