BRI British shorthair / Britų trumpaplaukės katės

Trumpa veislės charakteristika

Tai grynaveislės trumpaplaukės katės. Jos išvestos Anglijoje 1870 m. Norėta turėti populiarią naminę katę, kuriai nereikėtų atidžiai prižiūrėti kailio.
Tai meilios, švelnios, supratingos, judresnės nei “persės” katės. Jos labai paplitusios ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose.
Katės postambės, plačia krūtine, raumeninga nugara ir pečiais, trumpomis masyviomis galūnėmis, storomis ir apvaliomis letenėlėmis, stora, palyginti trumpa uodega, kuri lengvai išlenkta (pjautuvo pavidalo). Galva apvali, masyvi, snukis platus, smakras storas, nosis trumpa, tiesi - neriesta, be įlinkio kaip “persių”. Ausys trumpos, nutolusios viena nuo kitos, kiek suapvalėjusios. Akys didelės, apskritos, plačiai atmerktos. Jų spalva priklauso nuo kailio spalvos. Kaklas trumpas ir storas. Kailis švelnus, su poplaukiu.
Veislės skiriasi spalva. Visos jos daro malonų įspūdį - tai gražios, darniai sudėtos katės.
Katės mėgsta bendrauti, kalbindamos šeimininką švelniai murkia. Tačiau tik tiek, kiek leidžia jų nepriklausomas charakteris. Laikyti šias kates - vienas malonumas. Jei nėra būtinybės, kačių nereikia maudyti, šukuoti. Britų trumpaplaukės išsiskiria harmoningu temperamentu, švelnumu, ramumu, pagarbos jausmu sau. Dažnas žmogus, pamatęs šias kates, pavadina jas nuolat besišypsančiomis. Taip yra iš tiesų, nes jos moka džiaugtis gyvenimu.



Istorija

Seniausius kačių palaikus Didžiosios Britanijos teritorijoje archeologai aptiko šalia geležies amžiaus gyvenviečių. Kačių skeletai netvarkingai sumesti į krūvas drauge su lapių, kiaunių, ūdrų ir šeškų palaikais. Šių smulkių plėšrūnų mėsos žmonės nevalgė – jie buvo medžiojami tik dėl šiltų kailiukų. Todėl spėjama, kad ir katės, pakliuvusios į tokias atliekų krūvas, buvo laukiniai, spąstais gaudomi miško žvėreliai.
Mokslininkai ligi šiol tebesiginčija, kas į Britaniją atgabeno pirmąsias namines kates – senovės Romos legionieriai ar Finikijos pirkliai. Kaip ten bebūtų, netoli Selčesterio ir Berkšyro miestų, apdegusio namo griuvėsiuose, rasti naminės katės palaikai. Gaisras nusiaubė visą turtingų namų kvartalą ir palaidojo ne tik šeimininkų mantą, bet ir mylimus gyvūnėlius. Tais laikais (maždaug IV mūsų eros amžiuje) katė buvo retas, egzotiškas ir brangus gyvūnas, kurį galėjo įsigyti  tik pasiturintys miestiečiai.
Kai VII amžiuje Britų salose galutinai įsitvirtino krikščionybė, katės tapo vienuolių numylėtinėmis. Griežtos vienuolyno taisyklės draudė laikyti bet kokius gyvūnus ar paukščius, ir tik katėms buvo padaryta išimtis. Pirmąjį kačių globos ir apsaugos įstatymą Pietų Velso princas išleido 936 metais, o 1127 metais arkivyskupas Karboilas uždraudė vienuoliams dėvėti kailinius, brangesnius už avikailį arba katės kailį. Taip kačių kailiukai tapo savotiška Britų dvasininkijos embema, nes kunigų, vienuolių ir netgi vyskupų mantijos būdavo šiltinamos bei puošiamos vien kukliais kačių kailiukais.
Gamtos tyrinėtojas Bartolomju Glenvilas 1398 metais parašytame veikale skundėsi, kad katė – labai sunkiai aprašomas gyvis: vienų kailis baltas, kitų rainas, trečių margas. Jis rašė, kad jaunos katės būna linksmos ir judrios, su jomis galima žaisti virvele, bet, metams bėgant, katės, pasak Bartolomju, aptingsta – vien ėda ir miega, o žaidžia tik tada, kai sugauna pelę. O dar viduramžių mokslininkai pastebėjo, kad susipešusios katės gali sukelti tiesiog pragarišką triukšmą.
Daugiau kaip tūkstantį metų katės Britų salose buvo mylimos, gerbiamos ir saugomos, bet vėliau prasidėjo sunkūs laikai. Inkvizicija visus juodus gyvūnus apšaukė velnių tarnais ir raganų pagalbininkais. Ypatingai nukentėjo katės – pradžioje juodos, o vėliau – ir visos kitos. Baisu skaityti ir sunku pasakoti, kokias kančias teko patirti vargšams gyvūnams. Net ir pasibaigus juodžiausiems inkvizicijos laikams, katės dar keletą šimtmečių buvo visų niekinamos, kėlė baimę ir pasibjaurėjimą.
XIX amžiuje vis daugiau išprususių žmonių ėmė žavėtis katėmis – nepaprastais gyvūnais, sugebėjusiais ne vien išgyventi ilgus persekiojimo šimtmečius, bet ir neprarasti vien joms būdingo orumo bei pasitikėjimo žmogumi.


Anglas V. Harisonas, vienas pirmųjų felinologų, rašė, kad katėms tereikia trupučio meilės, švelnumo ir dėmesio. Tuomet “be pėdsako išnyks žiaurumo antspaudas, ženklinantis visą varganą katės egzistenciją”. Harisonas Veinas propagavo kačių parodas, sakydamas, kad tik tuomet “naujos veislės, spalvos ir žymės susilauks deramo visuomenės dėmesio”. 1871 metų liepos 16 dieną Harisonas Veinas organizavo pirmąją kačių parodą Krištolo rūmuose Londone. Parodoje jis pats teisėjavo, taip tikėdamasis pagerinti ne vien kačių išvaizdą, bet ir, svarbiausia, jų likimą.
Šios pirmosios kačių parodos atydarimo datą galima drąsiai vadinti Britanijos trumpaplaukių kačių veislės gimtadieniu.
Dauguma katininkų (moksliškai tariant - felinologų) mėgsta apie savo pasirinktas veisles pasakoti daugybę įdomių ir romantiškų istorijų. Pavyzdžiui, apie “britus” pasakojama, kad kilę jie iš stambių, stiprių katinų, kuriuos narsūs anglų jūreiviai imdavo į tolimus plaukiojimus. Entuziastai tiki, kad melsvo plauko britų katinas buvo paties kapitono Kuko numylėtinis ir, tupėdamas jam ant kelių arba ant peties, dalyvavo visuose didžiojo keliautojo ir tardėjo žygiuose.


Pasižiūrėjus į britanišką katiną, tokiais pasakojimais visai nesunku patikėti, - toks rimtas ir orus jo pūstažandis “veidas”, toks kartais įsakmus ir orus jo apvalių akių žvilgsnis, kad, rodos, jam tik bocmano švilpuko ant tvirtos krūtinės tetrūksta.
Tačiau Anglija – ne vien orių katinų, bet ir Šerloko Holmso tėvynė. Tokie literatūriniai personažai tuščioje vietoje neatsiranda - anglai gerbia mokslišką tikslumą, netgi felinologijoje. Todėl nė kiek nesivaržydami pripažįsta, kad trumpaplaukės Britanijos katės kilusios iš paprasčiausių beveislių kačių, kurias XIX amžiuje mėgėjai surinko iš įvairiausių savo šalies kampelų ir selekcijos pradžioje kryžmino su persų veislės atstovais.
Ir nieko čia nėra žeminančio ir gėdingo! Netgi tavirkščiai - prašmatnieji „britai“ gali savo kilme tik didžiuotis. Juk ne bet kas buvo jų protėviai, o laisvi, napalaužiami miestų valkatos, išdidūs, nepatiklūs varguoliai ir ne mažiau išdidūs vieniši medžiotojai, sodo džiunglių tigrai.


Britanijos trumpaplaukės katės Lietuvoje
Murklių karalius

Pirmieji britų trumpaplaukiai kačiukai į Lietuvą atkeliavo 1996 m. liepos 2 d. ir tapo pilnateisiais veislyno „Murklių dvaras“ gyventojais.
Paskaitykime, ką prieš ketvertą metų, 2000 metų gegužę, pasakojo p. Romas Baliutavičius, Šiaulių felonologų klubo narys, Britanijos trumpaplaukių kačių veislės pradininkas Lietuvoje: „Kartais tenka girdėti šnekų, esą dar iki tol tūlo bankininko žmona turėjusi britų, bet niekam jų nerodžiusi, o kitas štai tvirtina matęs britų katiną, bevaikštinėjantį po uošvės kiemą kažkuriame Lietuvos kaime...
Kai buvau pradinukas, man ir kitiems vaikams kaimynų berniukas tvirtino turįs ant aukšto...lėktuvą, kurį rado nukritusį į upelį ir kurį naktį jiedu su tėvu parsinešę namo. Aišku, į tą lėktuvą niekam nebuvo leidžiama pažiūrėti...
Tačiau Tarptautinės felinologų federacijos (FIFe) teisėja ir didelė britų kačių „fanė“ Elizabet Šraiber manęs paklausė, kodėl parodoje beveik vien tik persai ir egzotai, - nelabai ką turėjau atsakyti. Tarptautinėje kačių parodoje Šiauliuose 1996 m. kovo mėnesį vyravo būtent šių veislių atstovai. Ir ne vien tik joje.

Įsikalbėjome. E. Šraiber papasakojo apie savo britų kates, su kuriomis ji dirba nuo 1968 m. Tai iš tiesų įspūdingos išvaizdos, jaukaus ir ramaus būdo gyvūnai. Parodė nuotraukas. Paskui netikėtai paklausė, ar nenorėčiau gauti dovanų - porelę britų trumpaplaukių kačiukų?
Negaliu pasigirti akademinėmis anglų kalbos žiniomis (pokalbis vyko angliškai), todėl dar sykį pasitikslinau, ar teisingai viską supratau. Neapsirikau: ji kačiukus man dovanoja. Maždaug poros tūkstančių dolerių vertės dovana!
Prabėgo trys laukimo mėnesiai. Su dukromis išrinkome kačiukams vardus: jis bus Kingas, kaip ir dera karaliams - ramus ir didingas, o ji - Sagitta, lotyniškai tai reiškia „strėlė“. Judri, smalsi, gyva. Vėliau, kačiukams atvykus į Lietuvą, paaiškėjo, kad jų būdą nuspėjome labai tiksliai.
Atvykėliams daug dėmesio rodė ne tik kačių mylėtojai, bet ir žiniasklaida - spauda ir televizija. Jau pirmojoje tarptautinėje parodoje Kaune savo klasėje Kingas tapo nugalėtoju. Jis nugalėjo ir „Best in Show“ konkurse. Pirmieji laurai, pirmosios pergalės...
Kačiukai greitai augo ir tapo neatsiejama mūsų namų dalimi. O po pusantrų metų „Murklių dvare“ gimė pirmieji „lietuviški“ britukai.
Sagitta tapo čempione. Ši rūpestinga mama toliau nebesiekė karjeros aukštumų (nors turėjo tokias galimybes). O štai Kingas pasiekė aukščiausią titulą, tapo Europos čempionu. Jo gauti apdovanojimai (rozetės, taurės ir kt.) sunkiai sutelpa spintoje. Jis - nugalėtojas Tarptautinių čempionų klasėje tarp britų kačių pasaulinėje 1998 m. parodoje Poznanėje; jis - 1998 metų „Lietuvos Top cat“ konkurso vicečempionas; jis - „Geriausias britų katinas“ 1999 m. Tarptautinėje parodoje Vilniuje (čia teisėjai aukštai įvertino visą „Murklių dvaro“ britukų vadą); jis - daugkartinis konkursų „Best in Show“ dalyvis ir prizininkas.
„Murklių dvaro“ britukai noriai perkami. Keletas jų iškeliavo gyventi į užsienį. O vienas katinėlis buvo padovanotas tai pačiai E. Šraiber ir iškeliavo į Daniją - veisliniam darbui tęsti.

Britės - labai švarios ir nereiklios katės. Tai tikri „kambariniai“ gyvūnai. Tačiau mūsų šalyje šiuo metu jos tebėra gana retos.
Parodose prie narvelio su britėmis visada daug lankytojų. Žmones patraukia ne vien įspūdinga išvaizda: masyvi galva ir kūnas, didelės apvalios akys, sidabru persiliejantis kailis, bet kažkas daugiau, kas būdinga šiai veislei.
Kaip jau minėjau, britėms laikyti nereikia ypatingos priežiūros, ypatingo maisto ar ypatingų sąlygų. Viena, ko joms tikrai reikia, - tai šeimininkų meilės“.
Tai tokia buvo Britanijos kačių „eros“ pradžia Lietuvoje ir net dvejus metus „Murklių dvaras“ buvo vienintelis kačių veislynas ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltijyje veisiantis šios veislės kates. Antroji Britanijos trumpaplaukių kačių pora į Lietuvą buvo importuota tik 1998 m. pavasarį.



Britas siamo apdaru

Daugelį metų Britanijos trumpaplaukė katė asociavosi tik su mėlyna spalva. Mėlyna - neatsiejama tipiškų Londono verslininkų spalva.
Tačiau daugelis kačių veisėjų svajojo kiek kitaip. Jie troško „aprengti“ Britanijos trumpaplaukę kokiu nors kitokiu, egzotiškesniu apdaru.
Tokią svajonę įgyvendinti felinologams prireikė nemažai laiko...

Vienas žingsnis iki pripažinimo...

1994 m. beveik 20 veisėjų ir daugiau nei 250 Britanijos trumpaplaukių kačių su atžymomis (colour-point) buvo užregistruota FIFe. Todėl p. V. Satler, Vokietijos klubo prezidentės, iniciatyva buvo paduotas prašymas FIFe tarybai organizuoti pripažinimo parodą.
1995 m. sausio mėnesį Hofo mieste (Vokietija) Britanijos trumpaplaukes kates, „dėvinčias“ siamo katės apdarą (British shorthair colour-point) pirmą kartą pamatė žiūrovai ir FIFe (Federation Internationale Feline) tarptautinių teisėjų komisija.
Šaltą žiemos dieną Tarptautinėje kačių parodoje tarptautinių teisėjų komisija „egzaminavo“ 23 Britanijos trumpaplaukes kates su atžymomis, lygindama jas su Britanijos trumpaplaukių kačių standartu.
Po šios parodos Britanijos trumpaplaukės katės su atžymomis buvo pristatytos FIFe Generalinei Asamblėjai, kurios metu buvo patvirtintas oficialus Britanijos trumpaplaukės katės su atžymomis standartas.

Pradžių pradžia...

Tačiau pasaulinėje arenoje Britanijos trumpaplaukės katės su atžymomis žinomos jau daugiau kaip 20 metų. FIFe garbės prezidentės Alvos Udin (Švedija) veislyne toks kačiukas buvo gimęs 1969 m.
Siamo veislės kačių gerbėjus nuliūdinsime pasakę, kad ši Britanijos trumpaplaukių kačių su atžymomis spalva „neatėjo“ tiesiai iš siamo veislės kačių, bet buvo gauta kryžminant „britų“ ir persų su atžymomis veislės atstovus (Persian colour - point). Tačiau kryžminant šias dvi veisles, buvo gautas per daug švelnus plaukas, todėl vėliau veisėjams teko įvesti ir siamo kačių genų. Norint sugrąžinti tikrąjį Britanijos trumpaplaukės katės įvaizdį, bandymai tęsėsi ilgus metus.
Pirmoji Britanijos trumpaplaukė katė su atžymomis FIFe buvo įregistruota 1984 m. iš MOIRAVIN veislyno.
1990 m. mažos veisėjų grupelės Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje pradėjo importuoti Britanijos trumpaplaukes kates su atžymomis iš Anglijos.



Veisėjai „pionieriai“

Britanijos trumpaplaukių kačių su atžymomis sparčiai daugėjo parodose, o jų mielos nuotraukos paplito spaudoje. Gerbėjų ratas plėtėsi.
Veislynai LA - SAL‘S, DE LA AIRELLE, VOM WAHRBERG, VON TONKAY puikiai žinomi kaip pradininkai. Tik veisėjų entuziazmo ir atkaklumo dėka Britanijos trumpaplaukės katės su atžymomis nė kiek nesiskiria nuo Britanijos trumpaplaukių mėlynos spalvos kačių.



Lietuvoje...

Pirmoji Britanijos trumpaplaukė katė su kreminėmis atžymomis (tai antroji Britanijos trumpaplaukių kačių pora, atvežta į Lietuvą) SYRIAM‘S Creamy į Lietuvą atkeliavo 1998 m. pavasarį iš Danijos veislyno SYRIAM‘S. Tų pačių metų pavasarį iš šio veislyno buvo parvežtas nuostabus Britanijos trumpaplaukis katinas su lelijinėmis rainomis (lilac tabby) atžymomis - SYRIAM‘S Lilac Picador.
1999 03 28 veislyne TREPSIS*LT gimė pirmoji Lietuvoje Britanijos trumpaplaukių su atžymomis kačiukų vada, kurių vardai Drupis Trepsis LT, Dalanas Trepsis LT ir Danielius Trepsis LT.
Veislyno TREPSIS savininkė Kauno centrinio felonologų klubo narė p. Danutė Pilėnienė įdėjo nepaprastai daug pastangų populiarindama colour-point spalvos Britanijos trumpaplaukius. Šios entuziastingos kačių savininkės dėka retos spalvos „britai“ buvo eksponuoti ir šlavė laurus Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje vykusiose kačių parodose. Gražuolis PICADOR puikavosi reklaminėse afišose, kataloguose, žurnaluose.
Picador ir Creamy didžiuojasi titulais, pelnytais tarptautinėse parodose Lietuvoje ir užsienije.
SYRIAM‘S Lilac Picador yra pelnęs aukščiausią Europos čempiono titulą (European Champion) ir tapęs daugelio parodų nugalėtoju. SYRIAM‘S Creamy, būdama vos 15 mėnesių, jau didžiavosi tarptautinio čempiono (Inter Champion) titulu, o tarptautinėje parodoje Lodzėje (Lenkija) tapo geriausia trumpaplauke parodos kate. Šiuo metu SYRIAM‘S Creamy iki Europos čempiono titulo trūksta tik vieno sertifikato.
SYRIAM‘S Lilac Picador, SYRIAM‘S Creamy 1998, 1999m. geriausių Lietuvos kačių konkurse „Top cat“ pateko į dešimtuką ir užėmė prizines vietas.

Lietuvos felinologai neužmigo ant laurų

Britanijos trumpaplaukių kačių mėgėjai, išpopuliarinę šią veislę, pasinėrė į retų spalvų paiešką, tarsi norėdami pabrėžti – britas gali būti ne tik mėlynas!
LFD “Bubastė“ kačių veislynuose „Katės akis“, „Roxera“, „Venta“, „Miauka“ gimę šokolado, lilijinės, raudonos, vėžlio kiauto spalvų britukai stebino Lietuvos kačių mėgėjus.
2005 metų birželio 16 dieną veislyne „Veršvos britukai“ gimė pirmoji klasikinių sidabro ir aukso spalvų „tabby“ kačiukų vada Lietuvoje. Tokios spalvos britai yra reti visoje Europoje.
Pažvelkite į nuostabias britanijos trumpaplaukių kačių nuotraukas. Kokios gražios ir įvairiaspalvės!

Pratęsiant Britanijos trumpaplaukių kačių istoriją Lietuvoje, negalima dar kartą nepaminėti dviejų entuziastingų žmonių - R. Baliutavičiaus ir D. Pilėnienės, - padėjusių stiprius pamatus sveikų, gero temperamento, geros veislinės kokybės Britanijos trumpaplaukių veisimui ir populiarinimui.
Šiuo metu Britanijos trumpaplaukė katė yra viena populiariausių kačių veislių Lietuvoje, aplenkusi ilgus metus lyderiavusius Persų ilgaplaukių kačių atstovus ir konkuruojanti populiarumo „rinkoje“ su egzotiniais trumpaplaukiais.



Britanijos trumpaplaukių kačių standartas pagal CFA

Taškų skalė

Galva 25
Snukis ir smakras 5
Kaukolė 5
Ausys 5
Kaklas 5
Akių forma 5

Kūnas 35
Liemuo 20
Kojos ir letenos 10
Uodega 5

Kailis 20
Kokybė, ilgis,
tankumas 20

Spalva 20
Akių spalva 5
Plauko spalva 15

Bendras apibūdinimas:

Kūnas kompaktiškas, harmoningas; krūtinė galinga, gili; kojos trumpos ar vidutinio ilgio, tvirtos; letenos apvalios; uodega stora, galas apvalus. Galva apvali, tarp ausų pakankamo pločio tarpas; skruostai apvalūs; smakras stiprus; ausys vidutinio pločio. Plaukas trumpas ir labai tankus. Patinai yra stambesni už pateles, skirtumas tarp lyties atstovų ryškus. Ši veislė yra lėto brendimo, t. y. katinas pilnai subręsta ir įgauna tikrąją išvaizdą tik apie antrus metus.
Galva: apvali ir masyvi. Kaklas tvirtas, stambus. Kakta apvali su nedidele plokštumėle viršugalvyje. Kakta negali būti nuožulni.
Nosis: vidutinio dydžio, plati, profilyje su švelniu įlinkimu.
Smakras: stiprus, gerai išvystytas.
Snukis: išskirtinis, gerai išsivystęs, su aiškiai atskirtomis didelėmis, apvaliomis ūsų „pagalvėlėmis“.
Ausys: ausų padėtis labai svarbi - turi sudaryti apvalios galvos įvaizdį. Vidutinio dydžio, plačios ties pagrindu, apvaliais galais.
Akys: didelės, apvalios, plačiai atmerktos.
Kūnas: nuo vidutinio iki stambaus, gerai nuaugęs ir galingas, su gilia ir plačia krūtine. Nugara lygi.
Kojos: trumpos ar vidutinio ilgio, kaulingos, raumeningos ir stiprios, proporcingos kūnui.
Letenos: apvalios ir tvirtos. Penki letenų pirštai ant priekinių ir keturi ant galinių kojų.
Uodega: proporcinga kūnui, vidutinio ilgio, stora ties pagrindu, silpnai smailėjanti, galas apvalus.
Plaukas: trumpas, labai tankus, stangrus, elastingas, kietas palietus. Negali būti dvigubas.
Spalva: katėms su specialia spalva - 5 taškai už plauko spalvą ir 10 taškų už specialų marginimą.
Trūkumai: ryški įduba nosyje, per ilgas ar purus poplaukis, minkštas plaukas, silpnai išvystytas smakras.
Diskvalifikuojantys trūkumai: netaisyklinga akių spalva, žali apvadai suaugusių gyvūnų akyse. Uodegos defektai. Ilgas plaukas. Neteisingas pirštų skaičius. Netinkama spalva. Netinkama nosies odos ir/ar padų odos pigmentacija. Akivaizdūs ligos ar blogos kondicijos požymiai. Ryškūs žandikaulio iškrypimai, prasta dantų būklė.
Čia išvardinti diskvalifikuojantys trūkumai yra taikomi visoms Britanijos trumpaplaukėms katėms (nepriklausomai nuo spalvos ar amžiaus). Kiti diskvalifikuojantys trūkumai būdingi tik tam tikroms spalvoms ar spalvų grupėms yra išvardinti konkrečių spalvų standartuose.