CHA Chartreux / Kartezianinė katė

Kartezianinė katė yra labai sena, natūraliai atsiradusi veislė iš Prancūzijos. Ji yra pagarsėjusi savo pilkai mėlynu kailiu, tvirtu sudėjimu ir itin švelniu būdu. Tai katė su turtinga istorija. Ši veislė atsirado dar XVI a. Manoma, kad Kartezianinės katės šaknys yra Sirijoje, o į Europą jas atgabeno prancūsų vienuoliai iš kryžiuočių. Iki pat XX a. Prancūzijoje, daugiausiai Paryžiuje, šios katės gyveno kolonijomis laisvėje. Jomis buvo susidomėta būtent dėl jų melsvo kailio ir puikaus gebėjimo medžioti žiurkes. Taip Kartezianinės katės pamažu tapo namų gyventojomis. Tačiau taip pasisekė ne visoms – šios veislės katės buvo medžiojamos ir pačios. Keista, bet tuometiniai prancūzai labai vertino šių gyvūnų mėsą, todėl vienu metu joms netgi grėsė pavojus išnykti. Laimei, šią veislę pastebėjo prancūsų kačių veisėjai ir ėmėsi ją saugoti. Visgi dar ir šiomis dienomis Kartezianinės katės yra gana retos negi pačioje Prancūzijoje, o laisvėje gyvenančių jų iš viso nebėra. Mažai kuri Europos valstybė yra susipažinusi su šia veisle, kiek geriau jos žinomos tik Amerikoje. Pirmą kartą į šį žemyną Kartezianinė katė buvo atgabenta 1970 m. ir nuo to laiko čia atsirado keli tikrai geri jų veislynai. Tiek prancūzai, tiek amerikiečiai stengėsi išlaikyti natūralias veislės savybes. Jiems tai tikrai gerai pavyko.

Išvaizda
Ši katė ypač mėgstama dėl savo gauruoto melsvo prabangaus kailio, ryškių varinių akių ir didelės šypsenos. Taip pat jos vertinamos dėl to, kad vis dar yra labai panašios į savo protėvius. Kojų kaulai labai stiprūs, pėdos apvalios, tvirtos, kūnas masyvus, kresnas, kaulingas ir tvirtų raumenų. Galva taip pat didelė, apvaliais skruostais. Akys itin didelės, apvalios ir labai ryškios. Savo kresnumu Kartezianinės katės kažkiek primena Meino meškėno veislės kates. Šią stiprios, masyvios katės išvaizdą sušvelnina mažas, prie viso snukelio nedarantis smakras ir išriestos lūpos, primenančiso šypseną.

Būdas
Kartezianinių kačių charakteris prieštarauja jų išvaizdai. Nors jos atrodo kiek grėsmingai, tačiau iš tikrųjų yra labai meilios ir švelnios, nuolat „besišypsančios“ katės. Taip pat jos yra labai tylios – legenda byloja, kad tai lėmė, jog kurį laiką jų protėviai gyveno su vienuoliais. Kartezianinės katės dažnai murkia, tačiau išgirsti jos miauktelėjimą prilygsta stebuklui. Jei ir miauksi, jų balselį sunku išgirsti – jis labai tylus, švelnus, it mažo kačiuko. Vienu atžvilgiu, tai yra privalumas, tačiau tai tampa problema, kai kartezianinė katė papuola į bėdą – ji negali prisišaukti pagalbos.
Bendravimo atžvilgiu šios veislės katės yra tikras aukso viduriukas – jos nei per daug reikalaujančios draugijos, nei per daug mėgstančios vienatvę. Jos labai draugiškos ne tik su namiškiais, bet ir su nepažįstamaisiais ar kitais gyvūnais. Tai greičiausiai lemia įgimtas jų smalsumas. Kartezianinės katės yra labai dėmesingos viskam, kas vyksta aplinkui. Jos niekur neskuba, pakeliui viską atidžiai ištyrinėja. Jeigu kartais taip besmalsaudamos šios katės papuola į bėdą – susiduria su agresyviu gyvūnu ar piktai nusiteikusiu žmogumi, jos nerodo jokios agresijos, nepuola kovoti, verčiau ramiai pasitraukia ir nueina savais keliais. Ramiai, abejingai, neparodžiusios jokios baimės ar nepasitenkinimo – lyg nieko nė nebuvo. Kartezianinės katės prisitaiko prie bet kokios situacijos. Dėl to jos puikūs gyvūnai daug keliaujantiems žmonėms. Ne tik dėl to, kad gali keliauti kartu nerodydamos jokių nusiskundimų, bet ir dėl to, kad ilgam gali likti vienos ir nesijausti nuskriaustos ar pernelyg vienišos. Likusios vienos jos ramiai miegos, slampinės ir tyrinės aplinką. Be to, šios katės yra puikios medžiotojos, tad jei namuose aptiks bent menkiausią grobį – pelę, musę, vorą ar pan. – tikrai nenuobodžiaus. Jos dievina tykoti grobio ir paskui jį netikėtai užpulti. Net ir žaizdamos kartezianinės katės elgiasi lygiai taip pat – jos nebėgioja paskui „grobį“, nekvailioja aplinkui, o ramiai ir akylai jį stebi, taikosi ir tada staigiai čiumpa.
Atrodo, kad iš tokių medžiotojų neverta tikėtis švelnumo, tačiau taip manantys klysta. Kartezianinės katės mėgsta būti drauge su šeimininku, dievina kai joms kaso pasmakrę ar galvą. Taip pat jos labai dėmesingos sergančiam žmogui – kantriai guli šalia ar net ant jo ir „gydo“ savo murkimu. Tačiau jos nėra įkyrios. Kai mato, kad šeimininkas yra užsiėmęs, nereikalauja iš jo dėmesio ir tyliai tupi šalia ar užsiima savais reikalais. Kartezianinės katės visada stengiasi deramai elgtis ir būti „cizvilizuotais“ gyvūnais. Visgi jos gana lėtai auklėjamos. Mokytis naujų dalykų šioms katėms sunku, tačiau jos kantriai stengiasi ir dažniausiai joms pavyksta.
Kartezianinės katės dėl savo ramaus ir deramo elgesio puikiai tinka ramesnį gyvenimo būdą mėgstantiems ar senesnio amžiaus, pasiligojusiems žmonėms. Tai idealus augintinis ir šeimoms, turinčioms mažų vaikų. Kartezianinė katė – puiki draugė, kuri visada šalia kai Jums to reikia ir niekada neįkyrinti, kai turite svarbensių reikalų.