Būtina perskaityti visiems laukinių gyvūnų ir paukščių ,,gelbėtojams”!

Prasidėjo didysis gelbėjimo sezonas. Tūkstančiai lietuvaičių (ir ne tik) nupurtė dulkes nuo supermenų, supermamų, spaidermenų ir kitų superherojų kostiumų ir išlėkė į mūsų parkus, miškus irgi pievas gelbėti pasaulio. Ir pasipylė nuotraukos, asmenukės, klausimai, net pasigyrimai apie jų "išgelbėtuosius". Būtų labai smagu, kad jie gelbėtų pasaulį. Deja, superherojų didelės, padėti ištroškusios širdys, nori gelbėti tuos, kuriems tos pagalbos visiškai nereikia. "Išgelbėtieji" - paukščių ir žvėrių jaunikliai - iš tikro 98% atvejų yra pasmerktieji. Pasmerkti tapti didžiaširdžio nemokšiškos priežiūros auka, pasmerkti būti peršaldyti, kai girdomi per prievartą, pasmerkti dvėsti nuo prigrūsto į gerklę maisto, kurio jie nesugeba suvirškinti, pasmerkti mirti iš bado, pasmerkti mirti iš streso. Bet juk dalis išgyvena, sakysit man. Taip. Dalis išgyvena ir jie pasmerkti likti jūsų linksmintojais, pasmerkti niekada nebesutikti savo artimųjų, nepratęsti giminės, pasmerkti nugyventi gyvenimą be savo pagrindinio tikslo - po savęs palikti vislius palikuonis.

Tai pakabinkit tuos superherojų kostiumus atgal į spintą, nes jūs galit padėti ir tam nereikia jokių supergalių. Tiesiog reikia NESIKIŠTI. Yra toks šiurkštus, bet teisingas posakis - nemoki kišt, nereikia lįst (labai dažnai aš juo vadovaujuosi). Pamatot bejėgį paukštuką - pasakot labas ir praeinat pro šalį. Jei manot, kad jis tupi pavojingoje vietoje - perkelkit į kokį šalia esantį krūmą, ar užkelkit ant kokio pastato stogo, tada pasakot ate ir pasišalinat. Paukščių tėvai niekada nepalieka sveikų vaikų. Jei paliko - yra priežastis. Tada ir jūs jį turit palikt - lapių, vanagų ir kitų plėšrūnų vaikai jums padėkos. Radot pievoje stirniuką, apeikit dideliu ratu ir šiukštu nelieskit - mama žino, kur jos vaikas ir jai jūsų smarvė tikrai nepatiks.

Prašau visų paukščių ir žvėrių vardu - būkit supernesikišančiais herojais. Ačiū.

 

Tekstas ir foto Mariaus Čepulio.