Komanda "šliaužk"

Šioje pamokoje mes jus pamokysime, kaip išmokyti šunį, esant būtinybei, šliaužti (savarankiškai arba su vedliu).
Šis įgūdis būtinas maskuotei atliekant tarnybines užduotis.
Liepti šuniui šliaužti galima žodine komanda "Šliaužk" arba dešinės rankos delno gestu - dresuotojas mosteli dešinės rankos delnu žemiau kelių.
Skatinimo priemonės - skanėstas, paglostymas.
Sąlyginis dirgiklis - žodinė komandą "Šliaužk".
Nesąlyginiai dirgikliai - šuns spaudimas ties ketera ir veiksmas pavadėliu.
Šią komandą šunį galime pradėti mokyti tada, kai šis jau moka komandas "Sėdėt", "Gulėt" ir su geru išlaikymu. Išlaikymas - tai kada šuo davus atitinkamas komandas, sėdi arba guli ir, vedliui nuėjus į šalį, nejuda iš vietos.

Metodika ir dresiravimo technika

Komandos mokymui parenkama lygi, sausa vietovė, su nedidele žole ar sniegu arba su smulkiu smėliu be akmenų. Vietovėje negali būti aštrių duriančių ar pjaunančių daiktų, dėl kurių gali susižeisti šuo.
Šios komandos mokoma dviem būdais: kontrastiniu ir mechaniniu.
Pirmasis būdas (kontrastinis).
Dresuotojas priešais save paguldo šunį, į dešinę ranką paima skanėstą, prikiša jį prie šuns snukio ir, tardamas žodinę komandą "Šliaužk", veda ranką su skatinimu pirmyn, tuo pačiu metu kaire ranka prilaikydamas šunį, kad šis neatsikeltų. Už šliaužimą šuo paskatinamas paglostymu ir skanėstu.
Šliaužimas greitai nuvargina šunį, todėl pirmomis dienomis šliaužimo distancija turėtų būti ne ilgesnė nei 2-3 metrai. Šunį, gerai atlikusi komandą, galima skatinti aportuojamu daiktu, kuriuo šuo labiausiai domisi.
Antrasis būdas (mechaninis).
Dresuotojas, paguldo šunį sau iš kairės, dešine ranka ima pavadėlį 20-25 centimetrų atstumu nuo antkaklio, o kairės rankos delną deda ant šuns keteros ir, kartodamas komandą "Šliaužk" bei trūkčiodamas pavadėlį, priverčia šunį šliaužti. Šuns judėjimas pirmyn paskatinamas skanėstu ir paglostymu.
Pradinis sąlyginis refleksas yra išugdytas, jeigu šuo, ištarus žodinę komandą "Šliaužk", puikiai nušliaužia 8-10 metrų atstumą greta vedlio, be jokių papildomų skatinimų.
Vėliau į pratimą yra įvedamą įvairių sunkinančių detalių: ugdomas sąlyginis refleksas šliaužti vien tik pagal rankos gestą; palaipsniui yra didinama šliaužimo distancija; šuo valdomas tik žodine komanda arba tik rankos gestu ir be pavadėlio; šuo mokomas dirbti be jokio atsisakymo, nors aplink pilna pašalinių dirgiklių; šuo mokomas dirbti bet kokioje vietovėje ir bet kuriuo paros metu; šuo valdomas iš bet kokios dresuotojo padėties (sėdint, stovint, gulint, iš už priedangos); ugdomas šuns darbas be jokių atsisakymų, sujungiant į vieną kompleksą kitus bendros disciplinos pratimus.
Pratimai, skirti sąlyginio reflekso į rankos gestą ugdymui, yra atliekami taip. Dresuotojas atsistoja priešais šunį 2-3 žingsnių atstumu, į dešinę ranką ima paskatinimą ir moja dešine ranka į priekį savo kelių aukštyje, visa tai periodiškai sustiprindamas žodine komanda "Šliaužk". Šuns šliaužimas kartu su vedliu paskatinamas skanėstu ir paglostymu. Dešinės rankos mojavimą galima suderinti su lengvu pavadėlio, kuris yra dešinėje dresuotojo rankoje, trūktelėjimu.
Jeigu šuo bando atsistoti, dresuotojas žodinę komandą "Šliaužk" turi duoti su griežta intonacija, o esant būtinybei, šuniui reikia ir mechaniško poveikio.
Šuo pratimą išmoko, jeigu jis pagal žodinę dresuotojo komandą "Šliaužk" arba pagal rankos gestą be jokio atsisakymo sudėtingomis sąlygomis nušliaužia 25-30 metrų.

Galimos dresuotojo klaidos:

> Mokymas šliaužti vietovėje, kurioje yra akmenų, aštrių daiktų, spygliuotos žolės ir pan.
> Šuns mokymas šliaužti tada, kai jis dar nemoka gulėti su išlaikymu.
> Sudėtingesnių veiksmų įvedimo šliaužiant eiliškumo pažeidimas.
> Per dažnas žodinės komandos kartojimas.

Parengė Vytautas Gustaitis