Komanda "stovėt"

Ši komanda, kaip ir visos, minėtos ankstesniuose žurnalo numeriuose, yra būtina bendro šuns paklusnumo kurso mokymo dalis. Komandos "stovėt" taip pat reikia pradėti mokyti nuo mažų dienų. Ji reikalinga šuns apžiūrėjimo, šukavimo, valymo ar maudymo procedūrų metu. Uždėti antkaklį ar prisegti pavadėlį yra daug lengviau, kai šuo ramiai stovi.Pradėti pratinti šuniuką prie šios komandos, kaip ir prie visų kitų, geriausia tokioje vietoje, kurioje nėra pašalinių dirgiklių (automobilių, svetimų žmonių, kitų šunų). Tada šuo geriau ir greičiau įsisavina visa tai, ką turi išmokti.
Pradėti mokyti komandą "stovėt" reikia tada, kai šuo jau moka vykdyti komandas "sėdėt" ir "gulėt" ir gali tose padėtyse nejudėdamas išsilaikyti ne mažiau kaip vieną minutę.
Dresuotojas stovi dešinėje sėdinčio šuns pusėje ir duoda komandą "stovėt", o po 1 - 2 sekundžių dešine ranka lengvai timpteli pavadėlį į viršų ir tuo pačiu metu kaire ranka apkabinęs šunį per pilvą, kilsteli jį. Kai tik šuo atsistoja, dresuotojas paglosto jam pilvą ir duoda kokį nors šuns mėgstamą skanėstą paskatinimui.
Jeigu šuo bando atsisėsti, dresuotojas vėl uždeda kairę ranką jam ant pilvo, truputį prilaiko, kad šuo negalėtų atsisėsti, pakartoja komandą "stovėt" ir ištaria žodinį paskatinimą "geras šuo". Pirmų šios komandos pamokų metu, po 10 - 15 sekundžių stovėjimo, šuniui reikia leisti truputį pasivaikščioti. Palaipsniui šuo turi išstovėti vis ilgiau. Pratimą reikia kartoti 35 - 40 kartų ir taip 4 - 5 dienas.
Pradinis sąlyginis refleksas yra atidirbtas, kai šuo, davus žodinę komandą "stovėt", iš karto atsistoja ir išsilaiko tokioje padėtyje 15 - 20 sekundžių.
Vėliau komandos vykdymas palaipsniui yra sunkinamas: mokoma nepažįstamoje aplinkoje, kur yra įvairių pašalinių dirgiklių. Taip pat ugdomas šuns išlaikymas: šuo pastatomas ir paliekamas vis ilgesniam laikui, šeimininkui kur nors nueinant.
Išmokius šunį stovėti žodinės komandos pagalba, galima pradėti to paties mokyti ir rankos gestu "stovėt". Tai atliekama dešinės rankos, atsuktos delnu į viršų, gestu, keliant ją iš apačios aukštyn iki peties lygio. Jis atliekamas taip.
Šuo turi sėdėti vieno žingsnio atstumu nuo dresuotojo. Dresuotojas dešine koja žengia žingsnį pirmyn link šuns, dešinės rankos judesiu iš apačios į viršų kilsteli ir pastato šunį. Kartu su lengvu prisilietimu prie šuns pilvo ir kilstelint šunį kaire ranka, ištaria žodinę komandą "stovėt". Kai tik šuo atsistoja, jis paskatinamas paglostymu ir skaniu kąsneliu. Kartu su kairės rankos veiksmu ta pačia ranka atliekamas ir lengvas pavadėlio truktelėjimas pirmyn. Vėliau dešinės rankos judesys atliekamas jau be žingsnio pirmyn, tik lengvai timptelint šunį pavadėliu link savęs.
Šios komandos šuo jau išmokytas, jeigu, tik ištarus žodinę komandą "stovėt" ar parodžius tai kairės rankos gestu, šuo, stovėdamas pašalinių dirgiklių pilnoje aplinkoje, nuo dresuotojo 25-30 metrų atstumu, iš karto atsistoja ir gali išsilaikyti tokioje padėtyje ne mažiau 5 minučių.

Galimos dresuotojo klaidos:

> stiprus pilvo spaudimas, smūgiavimas į pilvą, vėliau šuo pamatęs dresuotojo ranką, bijo ir iš karto bando atsisėsti ar atsigulti.
> stiprus pavadėlio timptelėjimas, priverčiantis šunį ne tik atsistoti, bet ir pajudėti iš vietos, to pasekoje sunkiau išmokyti ilgai išlaikyti stovimą padėtį.
> dresuotojas dažnai šunį iš stovimos padėties kviečia pas save, vėliau šuo įpranta ir kai jam yra duota komanda "stovėt", jis savavališkai juda iš stovimos padėties.

Parengė Vytautas Gustaitis