Afghan Hound - Afganų kurtas

Jokios kitos veislės šunys neprilygsta afganų kurtui grožiu, gracija, elegancija ir orumu. Vakaruose ši veislė veisiama vien dėl išvaizdos. Nepaprastai stilingų formų parodiniai šunys bet kokiai aplinkai suteikia rafinuotumo. Tačiau Afganistane šis gražus ir jautrus šuo vis dar gano avis ir ožkas, medžioja vilkus bei lapes. Tankus ilgaplaukis kailis saugo gyvūną nuo šalčio kalnuotuose šiaurės regionuose. Namuose auginamų vešliaplaukių kailį reikia kasdien šukuoti, nes jis kaipmat susivelia į didžiulius kaltūnus. Kaip daugumai kitų kurtų, šiai veislei būdingas labai nepriklausomas charakteris, todėl nuo pat mažens šunį būtina kantriai mokyti paklusnumo.

Išvaizda

Afganų kurtas kupinas pasitikėjimo savimi ir mokantis tvardytis, tačiau kartu jaučiama kokia didžiulė sukaupta energija, kuri, rodos, tuoja pat išsiveš. Jis žiūri į jus ir tarsi kiaurai mato. Galva išdidžiai pakelta, judėjimas grakštus, spyruokliuojantis. Visa šuns išvaizda demonstruoja jėgą, išdidumą derantį su greitumu.

Spalva gali būti bet kuri. Galima sutikti gelsvus, gelsvai rusvus, rusvus, sidabro spalvos ir kitų. Tik ant snukio turi būti tamsi kaukė.

Galva pleišto formos, pakaušio gumbas iškilęs. Snukis siaurokas, su stipriais žandikauliais. Galvos smegeninė dalis apaugusi ilgais plaukais. Ausys išaugusios žemai, kabančios, prigludusios, apžėlusios. Akys įkypos, trikampės, paprastai tamsios.

Šuns kūnas kvadrato formos, tvirtas, grakštus. Krūtinė ovalo formos. Nugara tiesi, vidutinio ilgio, raumeninga. Kūno plaukai labai ilgi, ploni, švelnūs lyg šilkas.

Letenos stambios ir tvirtos, tankiai apžėlusios. Uodega nelabai ilga, kilpos formos, menkai apžėlusi.

Faktai

Kilmės šalis: Afganistanas
Kilmės laikas: Senovė/XVII a.
Buvo: Stambių gyvūnų medžioklis
Dabar: Namų, sarginis, medžioklinis šuo
Gyvenimo trukmė: 12-14 metų
Kitas vardas: Afghan Hound, Baluchio kurtas

Masė: 23-27 kg
Ūgis: 64-74 cm

Privalumai

* Nepaprastai gražus
* Ištikimas ir atsidavęs
* Gražiai bendrauja su vaikais (jei jo neerzina)
* Lengvai pakelia ir karštį ir šaltį

Trūkumai

* Nepriklausomo charakterio
* Reikalauja didelio fizinio krūvio
* Netinkamas laikyti bute
* Kiekvieną dieną reikia šukuoti
* Reikalinga "kieta ranka", bet su meile
* Dažnai parodo agresyvumą, ypač jaunystėje
* Sunkiai dresuojamas

Istorija

Afganų kurtas atkeliavo į Vakarų pasaulį iš šiuolaikinio Afganistano teritorijos, kur karaliai šimtmečiais laikė medžioklinių šunų bandas. Afganų kurtus taip pat augino klajokliai, kurie išnaudodavo šunų medžiotojiškus gebėjimus, kad savo šeimas aprūpintų mėsa. Afaganistano šiaurinėje dalyje rasta olų piešinių, vaizduojančių panašius šunis į afganų kurtus. Šiems piešiniams daugiau kaip 4 tūkstančiai metų. Vietinis landšaftas, įvairuojantis nuo skurdžių dykumų iki aukštų kalnų, be to, klimato kraštutinumai ir medžiojamų žvėrių įvairovė sąlygojo šunų universalumą. Vaikydamiesi žvėris, afganų kurtai demonstruoja gerą greitį, o raižytoje vietovėje jie irgi bėga užtikrintai ir mitriai. Jie ir dabar tebeturi gebėjimą be galo vikriai šokinėti ir apsisukti.

Afganų kurtai, panašiai kaip ir terjerai, iškasdavo ir papjaudavo švilpikus, kurių mėsa ir kailiukai buvo labai vertinami. Kai kurie afganų kurtai, panašiai kaip ankstyvieji Anglijos pointeriai, surasdavo ir išbaidydavo paukščius medžiokliniams sakalams. Šie šunys medžiodavo svarankiškai, visiškai neprižiūrimi žmonių, kurie dažnai atsilikdavo nuo eiklių bičiulių. Įprotis pasikliauti savo išmintimi sustiprino afganų kurtų savarankiškumą ir intelektą - jų gebėjimą patiems nuspręsti, dažnai sukeliant nepatogumą šeimininkui.

Kai kuriuos iš šių kurtų, tais laikais vadintų persų kurtais, devynioliktojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimto amžiaus pradžioje britų kariai atsigabeno į Angliją, o 1920 metais keli afganų kurtai iš JK atkeliavo ir į JAV. 1926 metais anglai įsteigė šių šunų bičiulių klubą ir oficialiai pripažino veislę.

Priežiūra

Tam, kad Afganų kurtas būtų geros formos, jam reikia daug bėgioti: tai jo, kaip medžioklinio šuns, įprastas užsiėmimas. Psivaikščiojimas po parką, ar pabėgiojimas užmiesčio sodyboje - tokia smulkmė, kad visa didžiulė energija lieka neišnaudota. Jau mažam šuniukui reikia suteikti daug laisvės ir duoti laisvai pabėgioti aptvertoje teritorijoje. Suaugusiam šuniui reikia mažiausiai pusę valandos duoti laisvai pabėgioti neskaičiuojant reguliarių pasivaikščiojimų su pavadėliu.

Būtina kiekvieną dieną šukuoti. Kitaip pradės veltis kaltūnai. Jei neturite daug laiko skirti ilgiems pasivaikščiojimams ir kailio priežiūrai, tai šis šuo ne jums. Šukavimui geriausia tinka masažinis šepetys - arba su metaliais šeriais ir pneumatine pagalvėle, arba su natūraliais šeriais. Tinka ir neiloninės šukos, tik reikia įvertinti, kad jos įsielektrina ir kelia plaukus.