American Staffordshire Terrier - Amerikiečių Stafordšyro terjeras

Amerikiečių stafordšyro terjerai išveisti specialiai gyvūnų kovoms. Nors jos Didžiojoje Britanijoje dar 1835 m. buvo uždraustos, tačiau pogrindyje ir toliau buvo organizuojamos - tokio pelningo verslo buvo sunku atsisakyti. Kovoms reikėjo nenugalimo šuns - drąsaus, pasitikinčio savimi, atletiško, vikraus ir turinčio greitą reakciją. Norint išgauti tobulą kovotoją bandyta kryžminti įvairius šunis, tačiau labiausiai pasisekė Stafordšyro grafystės angliakasiams - jie sukryžmino vikrųjį terjerą su narsiuoju anglų buldogu. Kovoms veisiami terjerai turėjo būti agresyvūs kitiems šunims, drąsūs, nejausti skausmo, noriai kautis, bet mylėti ir paklusti žmonėms.
1870 m. amerikiečių Stafordšyro terjerai pateko į JAV. Čia jie taip pat buvo naudojami kovoms. 1936 m. gegužės 23 d. įsteigtas amerikiečių Stafordšyro terjerų mėgėjų klubas atvėrė naują veislės istorijos puslapį. Tais pačiais metais veislę įregistravo bei standartą patvirtino Amerikos kinologų klubas (AKC).
Šie šunys labai išpopuliarėjo pirmojo pasaulinio karo metais. Terjerų jėga, drąsa ir sumanumas užkariavo daugelio amerikiečių širdis. Daug dėmesio šiai veislei rodė ir Amerikos spauda. Laikraščiai spausdino straipsnius apie naują įspūdingą veislę, talpino jų nuotraukas, plakatus ir net karikatūras. 

Išvaizda

Kaip ir priklauso koviniam šuniui, amerikiečių stafordšyro terjeras atrodo grėsmingai ir galingai. Kūnas yra raumeningas, kresnas, tačiau vikrus ir grakštus. Šių šunų ūgis yra: patelių 43—46 cm, o patinų 46—48 cm.
Amerikiečių stafordšyro terjero pečiai raumeningi, stiprūs su stiprimis nuožulniomis mentėmis. Nugara trumpoka, nuo keteros link užpakalinės kūno dalies lengvai žemėjanti. Jusomuo lengvai išreikštas. Krūtinė žema ir plati. Šonkauliai išriesti, užpakalinėje dalyje ilgi. Visi šonkauliai išsidėstę arti vienas kito. Pilvas pilnas, nenudribęs, bet ir neįtrauktas (kaip kurtų).
Priekinės kojos tiesios, stambių arba apvalių kaulų, įstatytos labai plačiai ir be išlinkimų. Letenos vidutinio dydžio, išriestos ir kompaktiškos. Užpakalinės kojos ties kulkšnimis nuleistos žemyn, nepasuktos nei į vidų, nei į išorę. Uodega trumpa, ganėtinai žemai įsodinta, smailėjanti ir tiesi.
Galva vidutinio ilgio, plati su itin atsikišusiais skruostų raumenimis. Vidutinio ilgio, viršutinėje dalyje apvalus ir staigiai įlenktas po akimis. Lūpos sučiauptos ir horizontalios. Žandikauliai ryškūs. Pažandė stipri. Nosis juodos spalvos. Akys įsodintos žemai ir plačiai, apvalios ir tamsios spalvos. Pageidautina, kad ausys būtų neapkarpytos, trumpos ir ir stačios ar bent jau pusiau pakeltos.
Kailis trumpas, prigludęs, standus. Spalvos leistinos bet kokios, tačiau visiškai balta, juoda su rusvai geltona ar rausvai ruda yra nepageidautinos.

Būdas

Amerikiečių stafordšyro terjerai yra išveisti kovai, tad natūralu, jog jų elgsena yra agresyvi. Pamatę kitą šunį jie gali jį netikėtai ir be jokios priežasties pulti bei stipriai sužaloti. Stafordšyro terjeras daugiausiai auginamas parodoms ir kaip sarginis šuo. Tačiau auginti jį apsaugai dauguma šunų augintojų nerekomenduojama, nes ir taip gana agresyvus šuo gali tapti dar agresyvesnis. Stafordšyro terjeras yra labai ištvermingas, inteligentiškas, bebaimis, todėl gali būti geras sarginis šuo, tačiau dresuojant negalima naudoti prievartos, kitaip tai išprovokuos genetiškai nulemtą Stafordšyro terjero agresiją. Nepaisant to, daugelyje šalių jis laikomos šeimos šunimi.
Su žmonėmis stafordšyro terjerai elgiasi kitaip. Neįtikėtina, bet jie myli vaikus ir yra atsidavę savo šeimininkams. Stafordšyro terjeras stipriai pasitiki savimi, jį nelengva išvesti iš pusiausvyros. Tai šuo, kuris nepuola loti ar urgzti pirmai progai pasitaikius. Jis visuomet tiesiai ir atvirai žvelgia žmonėms į akis. Taip stebi ir savo šeimininką.