Arabian Greyhound (Sloughi) - Slugis

Slugiai - itin sena medžioklinė veislė, atsiradusi Šiaurės Afrikoje. Yra duomenų, kad jie gyveno dar senovės Egipto laikais. Slugiai naudoti tokių gyvūnų, kaip kiškiai, gazelės, lapės, šakalai medžioklei, dažnai padėdavo ir medžioklėje su sakalais. Be to, jie saugodavo šeimininko būstą bei galvijus. Dar ir dabar jie naudojami medžioklei ir kaip sargai. Veislę išvedė beduinai. Slugiai buvo labai vertinami ir prilygo didžiausiai brangenybei, todėl juos augino tik karaliai ir didikai. Beduinai slugius puošdavo įvairiais amuletais ir talismanais. Ši veislė buvo taip gerbiama, kad beduinų moterys, jeigu dėl kokios nors priežasties kalė negalėdavo išmaitinti savo jauniklių, pačios žindydavo slugiukus. Jei atvykdavo svečių ir su savimi atsigabendavo slugį, jis būdavo priimamas ne mažiau garbingai nei žmonės - būdavo ne tik pamaitinamas, bet ir apklostytas, kad nesušaltų. Šios veislės šuns praradimas buvo laikomas didžiausia nelaime - nugaišę slugiai netgi būdavo šarvojami - lygiai taip pat kaip mirę artimieji.
Šiuo metu daugiausia slugių sutinkama Maroke.

Išvaizda

Slugiai - vidutinio ūgio, gracingi šunys. Patinų ūgis siekia 66 – 72 cm, patelių 61 – 68 cm. Svoris atitinkamai 25 – 30 kg ir 16 – 23 kg. Šie šunys atrodo itin atletiškai ir elegantiškai - tai lemia jų ilgas, gracingas kūnas ir tvirti raumenys. Pastarieji yra ilgi ir plokšti, ne itin ryškūs, todėl nesuteikia masyvios išvaizdos. Nugara trumpa, beveik horizontali. Pilvo sritis „įtraukta“, liemuo laibas. Kojos taip pat laibos, ilgos. Eisena itin lengva, grakšti ir plastiška. Sakoma, kad slugiai tarsi plaukia oru. Uodega laima žemiau nugaros lygio, plona, užriestu galiuku.
Galva kaip ir visas kūnas kiek ištęsta, pleišto formos. Kaukolė gana plati, žiūrint iš šono plokščia. Užpakalinė dalis apvalaina, išgaubtais šonais. Ausys išaugusios kiek aukščiau akių linijos, prigludusios prie galvos, trikampio formos, kiek užapvalintais galiukais. Antakių linija neryški. Akys didelės, tamsios (jei kailis šviesus, gali būti ir gintaro spalvos), nei įkritusios, nei išsprogusios. Žvilgsnis švelnus, kiek nostalgiškas. Lūpos plonos.
Oda itin plona, elastinga, tvirtai prigludusi prie kūno, nesudaro jokių raukšlių. Kailis itin trumpas, tankus, neturintis pavilnės. Slugių augintojai ypač džiaugiasi, kad šios veislės šunys neskleidžia jokio šunims būdingo kvapo. Dar vienas slugių privalumas yra tas, kad jie beveik nesukelia alergijos, nes kailis mažai šeriasi, o jo priežiūra labai lengva.
Kailio spalva gali varijuoti nuo šviesiai rusvos, smėlio spalvos iki raudonmedžio atspalvio. Galimos ir juoda „kaukė“, juodos ausys bei juodas nugaros šydas. Galima ir tigrinė spalva su juoda spalva ar be jos.

Būdas

Slugiai - idealūs augintiniai šeimai. Jie itin prieraišūs, draugiški, meilūs ir puikiai sutaria su vaikais. Auginant šį šunį galima nebijoti ir kaimynų skundų - slugiai nelinkę triukšmauti. Vis dėlto tai - nėra ramūs šunys, atvirkščiai - jie kupini energijos, todėl jiems reikia nemažai laiko pasivaikščiojimams lauke, aktyviai veiklai.
Išėjus su slugiu pasivaikščioti į parką reikia būti budriems - šie šunys yra išveisti medžioklei, tad juos vilioja įvairūs smulkūs gyvūnai - aplink slampinėjančios katės, strikinėjančios voverės ir pan. - slugiams tai yra puikus grobis ir gera proga išlaisvinti savo persekiotojo instinktą. Šios veislės šunys yra itin vikrūs ir greiti, tad galite nė nespėti sureaguoti, kaip jūsų augintinis nusivis kokį nors smulkų žvėrelį. Visgi dėl to nereikėtų labai jaudintis - slugis patenkinęs savo smalsumą, smagiai pažaidęs seklį, netruks grįžti pas šeimininką - šie šunys yra pernelyg prieraišūs, kad galėtų ramiai pasprukti. Vienatvė jiems yra vienas baisiausių dalykų. Būtent dėl to slugiai skirti žmonėms, turintiems pakankamai laiko savo augintiniui - jei dirbate nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro verčiau rinkitės kitą veislę.