Berger Picard (Berger de Picardie) - Pikardijos aviganis

Pikardijos aviganiai kilę iš Prancūzijos. Jie atsirado viduramžiais – pavaizduoti to meto graviūrose. Veislė naudota kaip aviganiai ir sarginiai šunys. Nors Pikardijos aviganiai buvo mėgiami, tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą veislė beveik išnyko. 1948 m. veisėjai ėmėsi veislės atkūrimo. 1964 m. pikardijos aviganius pripažino FCI, tačiau ir šiandien tai – itin reta veislė.

Išvaizda

Pikardijos aviganiai yra vidutinio dydžio šunys – jų ūgis siekia nuo 55 iki 66 cm. Svoris – 23-32 kg. Jų kūnas raumeningas, stačiakampio formos – ilgis didesnis už aukštį.
Galva tvirta, stačiakampio formos, tačiau neatrodo masyvi. Ji tik vos vos siaurėja nuo ausų link nasrų. Ausys gana didelės, ties pagrindu plačios, o link apvalainų galiukų siaurėja. Laikomos stačios. Akys vidutinio dydžio, ovalios. Jų spalva gali būti nuo šviesiai iki tamsiai rudos. Išraiška budri, demonstruojanti pasitikėjimą savimi. Nosis didelė, juodos spalvos. Sąkandis žirklinis.
Vidutinio ilgio kaklas stiprus, raumeningas. Nugara stipri, šiek tiek nuožulnėjanti. Krūtinė gili, siekianti alkūnes. Juosmuo stiprus, bet neilgas.
Uodega prie pagrindo plati ir tvirta, į galą siaurėja. Laikoma nuleista – siekia kulkšnis. Kai šuo juda, uodega gali būti lakoma pakelta aukščiau nugaros lygio.
Kojos tiesios, raumeningos ir tvirtos, tačiau gremėzdiškai neatrodo. Pėdos apvalios, su lenktais pirštais ir tvirtais juodais nagais.
Kailis apie 5-6 cm ilgio, šiurkštus ir šiugždus, dažnai šiek tiek banguotas. Pavilnė švelni, trumpa ir tanki. Galimos kailio spalvos – gelsvai ruda arba marga.

Būdas

Pikardijos aviganiai yra nepriklausomi ir drąsūs šunys. Jie visiškai nelepūs, tinkami įvairiems darbams atlikti. Gali būti puikus sargas, nes yra budrus ir nepasitiki svetimais žmonėmis. Sumanus ir ramus, nerodantis jokios agresijos. Sutaria net su vaikais.