Bloodhound (Chien de Saint-Hubert) - Bladhaundas

Ilgus šimtmečius Šv. Huberto vienuolyno broliai Belgijoje veisė puikius pėdsekius skalikus. Tuo pat metu kone identiški skalikai buvo veisiami ir Didžiojoje Britanijoje. Abi veislės panašios, nes turi tuos pačius protėvius – šunis, kurie parlydėjo kryžiuočius, grįžtančius į Europą iš Artimųjų Rytų. Bladhaundai buvo naudojami medžioklei, gyvūnų ar net nusikaltėlių sekimui. Veislė pasitarnavo ir ieškant dingusių žmonių. Šiandien ši veislė auginama ir kaip pėdsekiai, ir kaip namų šunys.

Išvaizda

Bladhaundai yra vidutinio dydžio, bet labai stiprūs šunys. Jų ūgis yra 58-69 cm, svoris – 36-50 kg.
Galva siaura ir ilga, link nasrų siaurėjanti. Snukis ir visa galva šiek tiek raukšlėti. Aiškiai išreikšta kaktos linija. Akys giliai įsodintos. Apatiniai vokai atvėpę ir nukarę žemyn, tad susidaro įspūdis, jog akys yra deimantų formos. Akių spalva turi derėti prie kailio spalvos – varijuoja nuo gelsvai rudos iki geltonos spalvos. Nosis didelė, šnervės atviros. Viršutinė lūpa dengia apatinę. Ausys didelės, labai ilgos ir laikomos nukarusios galvos šonuose.
Kaklas ilgas. Pečiai raumeningi. Nugara ir juosmuo stiprūs. Krūtinė gili.
Kojos tiesios, jų kaulai masyvūs. Pėdos tvirtos, didelės. Eisena laisva, siūbuojanti. Uodega ilga, siaurėjanti.
Kailis trumpas, šiurkštus. Galimos jo spalvos yra raudonai ruda, rausvai gelsva ir juoda su įrudžiu.

Būdas

Bladhaundai yra gero charakterio šunys. Jie puikiai sutaria ne tik su žmonėmis, bet ir su kitais gyvūnais. Šie šunys yra ramūs, kiek lėtoki ir taikios prigimties. Nors nėra labai energingi, bladhaundams reikalingas nuolatinis fizinis krūvis, antraip jie gali net susirgti.