Cairn Terrier - Kerno terjeras

Kerno terjerų gimtinė – Skajaus salos, priklausančios Škotijai. Veislės kilmė apgauta mitais ir legendomis, tačiau manoma, kad veislei jau daugiau nei 200 metų.

Išvaizda

Kerno terjerai yra nedideli, bet tvirtai sudėti šunys. Patelių ūgis siekia nuo 24 iki 25 cm, patinų nuo 36 iki 38 cm. Svoris atitinkamai 6 ir 7 kg. Kūno proporcijos privalo būti harmoningos.
Būdinga plati, bet kūnui proporcinga galva su stipriais, bet ne ilgais ar sunkiai atrodančiais nasrais. Šiek tiek įdubusios, vidutinio dydžio akys yra tolokai viena nuo kitos, jų išraiška nuoširdi ir draugiška. Akių spalva priklauso nuo kailio – varijuoja nuo šviesiai rudos iki tamsiai riešutinės. Akis puošia žaismingi, pasišiaušę ilgi antakiai – dėl jų Kerno terjerų snukučio išraiška atrodo linksma ir žaisminga. Mažos, toli viena nuo kitos augančios trikampės ausys turi būti laikomos stačiai. Nedidelė nosis juoda.
Kūnas raumeningas, stiprus, su tiesia, vidutinio ilgio nugara. Kojos neilgos, priekinės privalo būti tiesios, o užpakalinės gali būti ir kiek pakreiptos į šonus. Priekinių kojų letenos didesnės nei užpakalinių, padai tvirti, stori. Uodega laikoma džiugiai pakelta, tačiau negali būti užriesta virš nugaros.
Dvisluoksnis kailis tvirtas, nepralaidus vandeniui. Viršutinis jo sluoksnis šiurkštus, kietas, o pavilnė minkšta, trumpa, prigludusi arti kūno. Kailio spalva gali būti bet kokia išskyrus baltą. Pageidautinos tamsesnės ausys, snukis ir uodegos galiukas.

Būdas

Kerno terjerai yra narsūs, bebaimiai šuneliai. Jie itin smalsūs ir nebijantys pavojų, tad „patikrina“ viską, kas jiems įdomu. Nors yra nedideli, Kerno terjerai visada pasiruošę apginti savo šeimininką, nes jam yra beatodairiškai atsidavę. Nors ši veislė yra draugiška, mėgstanti bendrauti ir pagarsėjusi kaip šeimos šunys, tačiau visiškai nėra tinkama augti kartu su vaikais. To priežastis – kantrybės trūkumas. Kerno terjerai nepakęs nesibaigiančių glamonių ar neatsargių uodegos timptelėjimų. Jei jiems kas nors nepatiks, šie šunys gali tiesiog imti ir įkąsti. Taigi vaikai, dar nesuprantantys, kad su šunimi reikia elgtis atsargiai ir nežinantys, kada atsitraukti nuo įerzinto šuns, nėra gera kombinacija su Kerno terjerais.
Šiaip šie šunys nėra išrankūs ir gana greitai prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų. Kerno terjerai nereikalauja daug aktyvios veiklos, tad puikiai gali gyventi ir bute. Taip pat tinka ir sėslų gyvenimo būdą propaguojantiems žmonėms. Kerno terjerams pakanka ir trumpo kasdienio pasivaikščiojimo parke.
Tiesa, nepatyrusiems šunų augintojams su šia veisle gali būti ne itin lengva, nes Kerno terjerai (kaip ir dauguma kitų terjerų) yra labai užsispyrę, tad juos nelengva dresuoti. Geriausia šiuos šunis pradėti dresuoti nuo pat mažens, tada bus išlavintas jų paklusnumas. Didžiausia problema, su kuria teks susidurti Kerno terjerų augintojams – erzinantis jų lojimas. Šie šunys lojimu mėgsta reaguoti į bet kokį įtartiną triukšmą. Visgi šią įkyrią savybę galima pašalinti tinkama dresūra.