Czeslovakian Wolfdog (Ceskoslovenský Vlcak) - Čekoslovakų vilkšunis

Čekų vilkšuniai yra gana nauja veislė, atsiradusi kaip 1955 m. ekperimento, vykusio Čekoslovakijoje, rezultatas. Eksperimento metu sukryžminti vokiečių aviganiai su Karpatų regiono vilkais. Taip tikėtasi išveisti šunis, kurie iš vilkų būtų paveldėję ištvermingumą, stiprumą ir atletiškumą, o iš vokiečių aviganių – puikų charakterį ir sumanumą.Tiesa, veisėjų bandymas nebuvo visiškai sėkmingas, nes čekų vilkšuniai yra labai užsispyrę, savarankiški, nelengvai paklūstantys, tad jiems reikai tvirtos dresuotojo rankos. Net jei šios veislės šuo puikaii sutaria su vienu dresuotoju, tai dar visiškai nereiškia, kad jis puikiai sutars ir su kitais. 1982 m. Čekoslovakijoje veislė buvo oficialiai pripažinta.

Išvaizda

Čekų vilkšuniai labai panašūs į tikrus vilkus. Jų kūnas itin atletiškas, raumeningas, tačiau kartu ir grakštus. Čekų vilkšuniai yra nemaži – 60-75 cm ūgio ir 20-35 kg svorio – šunys. Jų krūtinė plati, didelė, gana plokščia. Juosmuo trumpas, bet tvirtas. Toks pats ir pilvas. Nugara neilga, šiek tiek nuožulnėjanti, tačiau itin patvari. Aukštai auganti uodega laikoma laisvai siekia riešus. Priekinės kojos tiesios, netoli viena nuo kitos. Užpakalinės kojos raumeningos, su ilgomis blauzdomis. Letenos šiek tiek nukreiptos į šonus.
Jie turi ne tik ypatingą kūną, bet ir snukučio išraišką. Jų gintarinės spalvos akys žvelgia itin skvarbiai, o stačios trikampio formos ausys išraiškai suteikia budrumo. „Rimtumo“ šiai veislei suteikia įspūdingi dantys. Jie labai stiprūs, sąkandis žirklinis ar replinis.
Kailio spalva taip pat primena vilko – ji būna arba gelsvai pilka, arba sidabriškai pilka, su šviesia kauke. Kailis ilgas, tiesus, labai tirštas.

Būdas

Čekų vilkšuniai yra itin vikrūs, energingi šunys. Atrodo, kad jų aktyvumas tiesiog neišsenkantis. Veislė pasižymi didele narsa – bet kokia bailumo ar drovumo apraiška laikoma dideliu trūkumu.
Nepaisant čekų vilkšunių tvirto charakterio, jie nėra vienišiai – šie šunys užmezga itin glaudų ryšį ne tik su savo šeimininku, bet ir visa šeima – ją laiko savo gauja. Gerai sutaria ir su kitais augintiniais, problemų gali gilti tik su nepažįstamais gyvūnais, ypač, jei jie nedideli – čekų vilkšuniai gali sumanyti juos „pamedžioti“. Šiaip ši veislė nėra pikta, atvirkščiai – labai žaisminga, šiek tiek lengvabūdiška.