Deerhound - Dirhaundas

Ilgesingos išvaizdos dirhaundų rašytinė istorija prasidėjo viduramžiais, kai škotų vadai su jais medžiodavo elnius. Grakštūs ir švelnūs dirhaundai kadaise priklausė vien škotų diduomenei. 1746 m. žlugus klanų sistemai, buvo kilusi grėsmė veislės išlikimui, bet to, XVIII a. pr. iškirtus miškus ir atsiradus medžiokliniam šautuvui, veislė prardo populiarumą. Laimei, ją atgaivino vietinis veisėjas Dunkanas Makneilas. Šiandien šie šunys labiausiai paplitę Pietų Afrikoje, o jų gimtinėje – Škotijoje – jų yra mažai.

Išvaizda

Dirhaundai yra dideli, atletiško sudėjimo, stiprūs šunys. Jų ūgis pagal standartą turi siekti 76-81 cm. O svoris nuo 34 iki 50 kg (patelės smulkesnės už patinus).
Galva turi būti proporcinga kūnui, pailga, ausų linijoje plati, o į snukio galą siaurėjanti. Juodos spalvos nosis šiek tiek ereliška. Vidutinio dydžio akys apvalios, rudos (gali būti nuo riešutinės iki tamsiai rudos spalvos) skavrbios, smalsios ir draugiškos išraiškos. Aukštai augančios ausys laikomos nukreiptos atgal ir šiek tiek pakeltos virš galvos.
Kaklas turi būti ilgas. Nugara išgaubta. Krūtinė gili, neplati. Juosmuo stipriai išgaubtas.
Uodega turi būti ilga, galo link siaurėjanti. Ramybės būsenoje ji laikoma nuleista, o kai šuo budrus, šiek tiek užriesta, tačiau jokių būdu ne iki nugaros ar virš jos. Kojos turi būti plačios, plokščios. Priekinės pageidautinos kuo tiesesnės. Letenos kompaktiškos, su arti vienas kito esančiais pirštais.
Kailis 7-10 cm ilgio, pasišiaušęs, šiek tiek banguotas, šiurkščios tekstūros. Labiausiai pageidaujama kailio spalva yra tamsi melsvai pilka, nors galimi ir kiti pilkos, rudos, gelsvos atspalviai.

Būdas

Dirhaundai dažnai apibūdinami kaip tobuli šunys – jie iš prigimties linkę gerai elgtis, yra ramūs, draugiški. Be to, juos visai nesudėtinga dresuoti, komandas vykdo itin noriai, ypač tuomet, kai gauna paskatinimą. Dėl draugiško būdo veislė visiškai netinkama sargauti (ir to jų neįmanoma išmokyti)– dirhundams niekada nekils minties loti ant įsibrovėlio, užuot tai daręs nepažįstamąjį jis pasitiks mandagiu uodegos vizginimu. Dirhaundai džiaugiasi galėdami su kuo nors pabendrauti ir jiems nėra svarbu, ar tai šeimininkas, ar visai nematytas žmogus. Dirhundai džiaugiasi ir kitų gyvūnų draugija – tad namuose galite auginti ir kitų šunų, visgi kačių ir kitų smulkių augintinių laikyti namuose, kuriuose gyvena dirhundas, nepatartina, nes šie šunys mėgsta mažus gyvūnėlius pasivaikyti. Veislės atstovai mėgaujasi ilgais pasivaikščiojimais kieme, įvairiomis treniruotėmis, pratimais. Išeikvoję energiją kieme, namuose dirhaundai elgiasi ramiai, dažniausiai juos galima rasti snaudžiančius susisukusius ant sofos.
Dėl savo ramaus, paklusnaus būdo, veislė itin tinkama nepatyrusiems šunų augintojams. Tiesa, reiktų įsidėmėti, kad auginant dirhundus, teks nemažai laiko skirti aktyviai veiklai, tad jei esate sėslaus gyvenimo būdo šalininkai, verčiau rinktis kitą veislę.