Finnish Spitz (Suomenpystykorva) - Suomių špicas

Suomių špicai yra senovės laikais Suomijoje atsiradusi veislė, kadaise naudota medžioklei. Manoma, kad šie šunys atlydėjo suomių protėvius, kai jie pirmą kartą atkeliavo į Suomijos teritoriją. Ilgus amžius ši veislė gyvavo rytinėje Suomijos dalyje ir Karelijoje (Rusija). Po Spalio revoliucijos Karelijoje buvusius šunis imta vadinti karelų ir suomių laikomis. Suomijoje veislė populiari ir šiandien, tačiau dažniausiai auginama ne kaip medžiokliniai, o kaip namų šunys.

 Išvaizda

 Suomių špicai yra nedidelio ūgio – nuo 38 iki 51 cm ūgio ir 14-16 kg svorio – šunys, kiek primenantys lapę. Jų kūnas grakštus, nemasyvus, tačiau ganėtinai tvirtas.

Galva nedidelė, primenanti lapės. Kaukolė tarp ausų plokščia, o kakta šiek tiek išgaubta. Snukis nedidelis, smulkus, nosies link siaurėjantis. Nosis vidutinio dydžio, plačiomis šnervėmis ir būtinai juodos spalvos. Lūpos plonos, standžios. Dantys sueina į žirklinį sąkandį. Migdolo formos akys apvestos juodai, tad atrodo itin išraiškingai ir gyvybingai. Jų spalva privalo būti tamsi. Aukštai augančios, nedidelės smailėjančios ausys laikomos stačios.

Kaklas neilgas (dėl ilgesnių plaukų apykaklės srityje patinų kaklas  atrodo dar trumpesnis), bet raumeningas. Viršutinė kūno linija lygi, nugara stipri, raumeninga. Krūtinė gili, siekianti alkūnes. Juosmuo trumpas.

Priekinės kojos stiprios, tiesios. Užpakalinės kiek ilgesnės, stiprios ir raumeningos. Letenos nedidelės, apvalios, šiek tiek pakreiptos į šoną. Labai puošni, ilgu kailiu apaugusi uodega smarkiai užsirietusi į viršų ir į šoną.

Kailis dvisluoksnis, su tankia, trumpa, švelnia pavilne. Ant galvos, kojų ir kūno viršutinis kailio sluoksnis neilgas, o aplink kaklą, krūtinės priekyje ir ant uodegos jis gerokai ilgesnis, suformuojantis dailią apykkalę ir purią, žaismingai atrodančią plunksnelę (uodega). Kailio spalva varijuoja nuo blyškių medaus atspalvių iki rausvai auksinės spalvos. Pavilnė būna šviesesnių atspalvių, tad susidaro kailio švytėjimo įspūdis. Ant pirštų leidžiami nedideli baltos spalvos pėdsakai. Galimi ir negausiai augantys juodi plaukai aplink lūpas ir nugaros srityje. Šuneliai juodo kailio gali turėti daugiau – augant jis pasišalina.

 Būdas

Suomių špicai yra labai nepriklausomo būdo šunys. Auginantieji šios veislės atstovus sako, kad tuo jie primena kates. Jei norės, suomių špicas meiliai glaustysis aplink šeimininką, o jei ne – tiesiog nueis savais keliais.

Veislė išveista medžioklei, todėl yra labai budri, aktyvi. Suomių špicai itin puikiai girdi, yra labai pastabūs – miške įsiklausęs jis išgirsta plasnojimo garsą, puola prie medžio, ant kurio nutupia paukštis, ir tol loja, kol ateina medžiotojas. Užsispyrę ir nepriklausomi suomių špicai puikiai jaučiasi, kai gali daug bėgioti. Šie šunys itin mėgaujasi darbu šaltame ore, tad mėgsta žiemą.