Flanders Cattle Dog (Bouvier des Flandres/Vlaamse Koehond) - Flamandų buvjė

Flamandų buvjė atsirado XVII a. Prancūzijos/Belgijos teritorijoje. Pirmieji šiuos šunis pradėjo veisti flamandų vienuoliai. Veislė buvo laikoma avių ir galvijų ganymui bei nešulių traukimui. Iki pat XX a. nebuvo vieno veislės standarto – vyravo trys flamandų buvjė tipai: Paret, Moerman (Roeselare) ir Briard. 1912-1913 m. vietiniai veisėjai nusprendė sudaryti veislės standartus.
Pirmojo pasaulinio karo metais veislei buvo iškilusi grėsmė išnykti – regionas, kuriame buvo paplitę flamandų buvjė buvo visiškai nuniokotas. Maža to, daug šios veislės šunų buvo naudojami kariuomenė tikslams, tad dauguma jų karo metu buvo sužeisti ar žuvo. Nepaisant to, veislę pavyko išsaugoti ir 1936 m. nustatyti patobulinti jos standartai. Antrojo pasaulinio karo metais veislei vėl iškilo išnykimo grėsmė, bet to pavyko išvengti. 1965 m. flamandų buvjė pripažino ir veislės standartus galutinai nustatė FCI (Fédération Cynologique Internationale).

Išvaizda

Flamandų buvjė yra vidutinio dydžio – 58-69 cm ūgio ir 27-40 kg svorio – tvirto sudėjimo šunys. Nors šių šunų kūnas atrodo galingas, tačiau nėra per daug masyvus ar sunkus. Visgi labiausiai į akis krintantis flamandų buvjė bruožas – išraiškingas ir stambus snukis. Itin įspūdingai atrodo tanki šuns barzda ir ūsai. Šuns akių beveik nesimato – jas slepia tankus ilgas kailis. Aukštai augančios ausys nedidelės, dažnai kerpamos.
Dar vienas svarbus flamandų buvjė bruožas – jų tankus, šiek tiek garbanotas, šiurkščios tekstūros kailis. Jis yra dvisluoksnis, su tankia pavilne. Galimos kailio spalvos yra šios: gelsvai ruda, juoda, pilka, ar pilkšva su balta.

Būdas

Flamandų buvjė yra protingi, prieraišūs šunys. Jie gali būti ne tik puikiais šeimos draugais, bet ir gerais pagalbininkais. Veislė pasižymi sargumu, budrumu, tad gali saugoti namus. Nors yra sargūs, flamandų buvjė nepasižymi agresyvumu, atvirkščiai, yra labai disciplinuoti, gebantys save puikiai kontroliuoti šunys. Atrodo, kad prieš imdamiesi kokių nors veiksmų flamandų buvjė viską nuodugniai apsvarsto. Veislę nesunku dresuoti, nes yra paklusni, rami ir protinga. Vis dėlto flamandų buvjė labai nemėgsta monotoniškos veiklos, tad jį dresuojant būtina įvairovė. Taip pat svarbu įsidėmėti, kad šiuos šunis mokyti reikia švelniai, netaikant griežtų nuobaudų. Nedresuojami flamandų buvjė gali pasijusti šeimos lyderiais ir pradėti nepaklusti šeimininkui.