Hanoverian Scenthound (Hannover'scher Schweisshund)

Hanoverio pėdsekiai atsirado XIX a. trečiojo dešimtmečio Vokietijoje, Hanoverio regione. Nors veislė atsirado ne taip seniai, jos ištakai siekia dar IX a. Bendrajame teutonų įstatyme užsiminta apie leithundus – ramius, uolius pėdsekius, padedančius susekti grobį. Iš jų išsivystė kita veislė – leitbrakai. Pastaruosius Hanoverio regiono veisėjai sukryžmino su smulkesnio sudėjimo šunimis – haidbrakais ir harcerbrakais. Taip atsirado Hanoverio pėdsekiai.

Išvaizda

Hanoverio pėdsekiai yra vidutinio dydžio, proporcingos sandaros, stiprūs šunys. Jų ūgis yra 51-61 cm, o svoris – 8-44 kg.
Kaukolė plati, plokščiai apvali. Kaktos linija mažai matoma. Akys nei per daug įdubusios, nei per daug atsikišusios. Vokai gerai prigludę. Akių spalva – tamsaus iriso. Nosis plati, dažniausiai juoda, nors gali pasitaikyti ir ruda. Nosies tiltas šiek tiek išlenktas. Šnervės didelės, atviros. Lūpos plačios, apvalainos ir nukarusios. Žandikauliai itin tvirti. Sąkandis žirklinis arba replinis. Skruostai labai raumeningi. Ausys vidutinio ilgio, laikomos nukarusios galvos šonuose. Jų galiukai apvalaini.
Kaklas ilgas ir stiprus, link krūtinės platėjantis. Viršutinė kūno dalis ilga. Nugara stipri. Juosmuo platus, lankstus. Krūtinė gili, erdvi, bet neplati. Pilvas šiek tiek įtrauktas. Strėnos plačios ir ilgos bei link uodegos nuožulnėjančios.
Uodega aukštai įstatyta, ilga ir tik vos vos lenkta. Link galo ji siaurėja. Kojos tiesios, ilgos, arti viena kitos. Pėdos didelės, stiprios. Pirštai išlenkti. Nagai stiprūs. Eisena lanksti, energinga.
Kailis trumpas, tankus. Jo tekstūra šiurkšti. Galimos kailio spalvos yra raudonai ruda, tigrinė ir ruda. Toleruojamos nedidelės baltos spalvos žymės.

Būdas

Hanoverio pėdsekiai ramūs, santūrūs ir ištvermingi šunys. Puikiai tinka medžioklei, gerai seka kraujo pėdsakais. Dėl šių savybių šie šunys mėgstami profesionalų, o šeimose retai auginami. Šiaip tai ramaus būdo, atsipalaidavę ir mieli šunys. Vertinami dėl savo gebėjimo susikaupti ir aistros darbui.