Irish Wolfhound - Airių vilkogaudis

Airių vilkogaudžiai atsirado dar senovėje, prieš beveik 2000 metų. Tikriausiai į Airiją juos atgabeno romėnai. Čia jie buvo imti į vilkų medžiokles. Visgi vienu metu veislė buvo beveik išnykusi, o XIX a. viduryje ją atgaivino britų karininkas, kapitonas G.A. Grahamas.

Išvaizda

Airių vilkogaudžiai yra dideli, labai stiprūs raumeningi, tačiau kartu ir gracingi šunys. Pagal standartą jų ūgis turi siekti net 71-90 cm (vieni aukščiausių šunų), o svoris - 40-55 kg.
Būdinga ilga, siaura galva, tarp akių turinti nedidelį įdubimą. Snukis ilgas, galo link šiek tiek siuarėjantis. Nosis vidutinio dydžio, juoda. Lūpos standžios, glotniai dengiančios žandikaulius. Nedidelės ausys atlėpusios atgal.
Gana ilgas kaklas labai raumeningas ir stiprus, gerokai išlenktas. Nugara ilga, nuožulnėjantis. Juosmuo išgaubtas. Krūtinė labai gili ir plati. Kojos ilgos, tiesios, itin tvirtų kaulų ir raumeningos. Šlaunys primena greihaundo. Gana didelės, apvalios letenos tiesios, su skliautiniais pirštais ir tvirtais nagais. Uodega ilga, šiek tiek užriesta.
Kailis šiurkštus, standus, su ilgesniais plaukais virš akių ir ant apatinio žandikaulio. Galimos įvairios kailio spalvos.

Būdas

Airių vilkšuniai yra švelnaus, kantraus ir nuoširdaus būdo. Taip pat labai vertinami dėl savo intelekto. Nors veislė buvo sukurta vilkų medžioklei, darbui, tačiau ji puikiai tinka auginti kaip namų šunys. Airių vilkšuniai labai atsidavę savo šeimininkui, gerai sutaria su vaikais. Šie šunys draugais laiko kiekvieną sutiktą žmogų, todėl visiškai netinka auginti kaip sargai.
Airių vilkogaudžiai yra sumanūs ir paklusnūs, tad juos nesunku dresuoti.