Japanese Chin (Chin) - Japonų činas

Japonų činai panašūs į pekinus, tačiau tikėtina, kad jie kilo iš Tibeto spanielių. Į Europą jie atkeliavo XVII a. pradžioje, kai portugalų jūreiviai keletą činų padovanojo Bragansos princesei Katerinai. Karalienė Viktorija porelę šunų įsigijo iš Amerikos komodoro Perio, atvežusio juos karo laivais iš Japonijos. Turint omeny činų ir dabartinių karaliaus Karolio spanielių panašumą, tikėtina, kad Didžiosios Britanijos šunų augintojai šią veislę sukryžmino su vietiniais toispanieliais.

Išvaizda

Japonų činai yra maži, aristokratiškos išvaizdos šuneliai. Jų ūgis siekia 23-25 cm, o svoris – 2-5 kg.
Galva didelė ir plati. Akys didelės, apvalios ir toli viena nuo kitos. Jų spalva tamsi, švytinti. Ausys nedidelės, V raidės formos, laikomos nukarusios ir šiek tiek atgręsžtos į priekį. Kaukolė tarp ausų išgaubta. Nasrai trumpi, platūs. Nosis labai trumpa, šnervės didelės ir plačios. Nosies odos spalva juoda.
Kaklas vidutinio ilgio ir storumo. Kūnas kvadrato formos, krūtinės srityje gana platus. Šonkauliai apvalaini.
Aukštai esanti uodega laikoma pakelta, o jos ilgi plaukai dailiai išsiskleidžia virš nugaros. Kojos tiesios, jų kaulai tvirti. Pėdos nedidelės.
Kailis ilgas, tankus, lygus. Jo tekstūra šilkinė. Galva ir nasrai padengti trumpu kailiu. Kailio spalva gali būti baltas su juodomis dėmėmis ar baltas su rusvomis dėmėmis.

Būdas

Japonų činai yra gyvybingi, budrūs ir nuovokūs šunys. Jie nepasitiki svetimais žmonėmis, tačiau yra draugiškas, retai loja, bet įsiaudrinęs ilgai nesiliauja. Tinka auginti ir ramų gyvenimo būdą propaguojantiems žmonėms, nes veislei nebūtina daug bėgioti.