Maremma and Abruzzes Sheepdog (Cane da pastore Maremmano-Abruzzese) - Maremos aviganis

Maremos aviganiai yra labai sena veislė, kilusi iš Italijos. Dabartinė veislė kilo iš trumpesnį kailį turinčių Maremano ir ilgo liemenio savininkų Abrucio aviganių. Maremos aviganiai buvo skirti avių bandoms nuo vilkų ginti. Tam pritaikytas net jų kailis – balta spalva net mėnesienoje ryškiai skiriasi nuo vilko kailio ir taip užtikrina, kad Maremos aviganiai nesumaišys vienas kito su priešais. Nors šie šunys nuo neatmenamų laikų tarnauja žmogui, veislei vardas suteiktas tik 1958. Tai padarė nacionalinis Iatlijos kinologų klubas ENCI (Ente Nazionale della Cinofilia Italiana).

Išvaizda

Maremos aviganiai yra dideli, tvirtos ir gana masyvios išvaizdos šunys. Vis dėlto jie neatrodo nerangiai, atvirkščiai, tai – išties didingi, kilnios išvaizdos šunys. Patinai užauga nuo 65 iki 73 cm, o patelės nuo 60 iki 68 cm. Svoris atitinkamai 35-45 kg ir 30-40 kg. Svarbios kūno proporcijos – Maremos aviganių kūno ilgis turi būti didesnis už aukštį.
Galva turi būti didelė, tačiau proporcinga kūnui, kūgio formos, šiek tiek primenanti baltojo lokio galvą. Kaukolė plati, su šiek tiek iškiliais šonais. Iš priekio ji taip par truputį išgaubta. Nasrai dešimtadaliu trumpesni už kaukolę. Juodos spalvos nosis didelė, su milžiniškomis, plačiai atvertomis šnervėmis. Lūpos vos dengia dantis, tad nėra labai žymios, tačiau jas išryškina juoda jų spalva. Dantys stiprūs, sueinantys į žirklinį sąkandį. Akys nedidelės, migdolo formos, rudos spalvos – ji gali varijuoti nuo iriso iki riešuto rudumo. Akių išraiška ekspresyvi, gyvybinga. Šį įspūdį dar labiau paryškina aplink akis esanti juoda linija. Palyginus su viso kūno proporcijomis gana nedidelės ausys auga labai aukštai ir yra V raidės formos.
Kaklas, kurio ilgis privalo būti šiek tiek mažesnis už galvos, yra dailiai išlenktas. Jis labai raumeningas ir tvirtas. Toks pat ir visas kūnas. Nugara tiesi, stipri ir taip pat raumeninga. Ne ką mažiau tvirtas juosmuo dailiai įsilieja į viršutinę kūno liniją. Krūtinė erdvi, gili, siekianti alkūnes ir šiek tiek apvalaina. Užpakalinė kūno dalis plati, tvirta, raumeninga ir švelniai nuožulnėjanti.
Žemai auganti uodega siekia kulkšnis. Įprastai ji laikoma nuleista, tačiau kai šuo aktyvus ar itin laimingas, gali būti pakelta iki nugaros lygio. Priekinės kojos tiesios, itin tvirtų kaulų, o užpakalinės raumeningos, labai tvirtos. Letenos didelės, apvalios, su glaustais pirštais. Eisena lengva, šuoliuojanti.
Kailis labai tankus, ilgas, o jo tekstūra šiek tiek šiurkšti. Nors Maremos aviganių kailis tiesus, tačiau toleruojamos ir nedidelės bangelės. Kaklo sityje kailis dar ilgesnis ir suformuoja puošnią apykaklę. Ant nasrų, šalia akių ir ant ausų kailis kur kas trumpesnis ir švelnesnis.

Būdas

Maremos aviganiai yra išveisti avių ganymui ir gynimui, tad yra narsūs, sargūs ir ištvermingi šunys. Jie ne tik puikūs darbiniai šunys, bet ir nuostabūs draugai – Maremos aviganiai labai prisiriša prie savo šeimininko. Tiesa, veislė pasižymi stipriu charakteriu, šie šunys save laiko lygiais šeimininkui, tad pastarajam gali būti sunku suvaldyti augintinį ir priversti jį paklusti. Maža to, Maremos aviganiai yra itin nepriklausomi, tad nepakenčia, kai jam kas nors nurodinėja – nesvarbu, ar tai būtų nepažįstamas žmogus, ar šeimininkas. Ši charakterio savybė  išsivystė bėgant laikui - Maremos aviganiai dažniausiai avis gano kalnuose, kur būna visiškai vieni ir kur jiems tenka savarankiškai priimti sprendimus ir suvaldyti bei apginti ganomą bandą. Dėl nepriklausomo charakterio, šiuos šunis reikia pradėti dresuoti nuo mažens – kitaip išmokyti juos paklusnumo bus tikrai nelengva.
Taip pat reikia žinoti, kad ši veislė neskirta gyventi bute ar net name – geriausiai Maremos aviganiai jaučiasi būdami lauke. Jiems reikia įrengti erdvų voljerą, kad turėtų kur judėti ir eikvoti didelį energijos kiekį.