Newfoundland - Niufaulendas

Niufaundlendai siejami su vikingais ir jų lokio išvaizdos šunimis. Yra manačių, kad ši veislė turi kažką bendro ir su labradorais. Tokia teorija iškelta dėl to, kad šios dvi veislės panašios, be to, Niufaundlendo ir Labradoro pakrantės yra visai šalia. Dar viena versija pasakoja, kad niufaundlendai kilę iš Tibeto mastifų veislės, kuri 1700 m. pradžioje britų ar kitų europiečių žvejų buvo atgabenta į Kanadą. Bet kokiu atveju veislės lopšiu yra laikoma Niufaundlendo pakrantė (Kanada).
Šis milžiniškas šuo buvo naudojamas žvejybiniams tinklams ir valtims traukti į krantą, daiktams, iškritusiems iš valties, sugaudyti ir sudužusių laivų/valčių aukoms gelbėti. Niufaundlendai taip pat puikiai pasitarnavo ir medkirčiams – padėdavo iš miško ištempti paruoštą medieną. Veislę vertino ir namų šeimininkės – šie šunys joms nešdavo sunkius pirkinių krepšius, pieną.
Antrojo pasaulinio karo metais niufaundlendai gabeno maisto atsargas ir karo amuniciją kariams, esantiems Aliaskoje ir Aleutų salose.
Nors šiandien ši veislė dažniausiai auginama kaip šeimos draugas, savo protėvių įgūdžių neprarado.

Išvaizda

Niufaundlendai yra masyvūs, raumeningi, taurios išsvaizdos šunys. Patinų ūgis 71 cm, patelių 66 cm. Vidutinis svoris atitinkamai 68 ir 54 kg.
Galva didelė, kaukolė plati. Viršugalvis šiek tiek išgaubtas. Ryški kaktos linija. Nasrai kvadrato formos, gana trumpi. Pageidaujamos tamsios spalvos akys (nors gali būti ir geltonos). Jos gana nedidelės, apvalios, giliai įsodintos ir yra tolokai viena nuo kitos. Ausys palyginus mažos, trikampio formos ir su suapvalintais galiukais. Laikomos nuleistos.
Kaklas stiprus, raumeningas, gana ilgas. Pečiai nuožulnėja 45 º kampu. Krūtinė plati, pilna ir gili. Nugara taip pat plati. Juosmuo tvirtas, raumeningas. Pasturgalis platus.
Priekinės kojos tiesios, alkūnės arti krūtinės. Pėdos proporcingo dydžio kūnui, apvalainos. Pirštai kompaktiški. Klubai platūs, tvirti ir gerai išsivystę. Šlaunys taip pat labai raumeningos. Eisena tvirta, kurianti galios įspūdį. Uodega stipri, prie pagrindo plati. Ji padeda plaukiant. Uodega laikoma nuleista, siekia kulkšnis. Pats galas gali būti riestas.

Kailis nepralaidus vandeniui. Išorinis jo sluoksnis ilgas, tiesus. Leidžiamos tik lengvos bangelės. Pavilnė švelni, tanki ir minkšta. Kailis ant galvos, nasrų ir ausų yra trumpesnis. Ant priekinių kojų priekinės pusės kailis ilgesnis, plunksnuotas. Uodega taip pat papuošta ilgu ir tankiu kailiu. Tradicinė kailio spalva – juoda. Leidžiama ir juoda su saulės atspalviu. Ant krūtinės, uodegos galiuko ir ant pirštų leidžiama balta spalva.
Landsyro Niufaundlendai yra balti su juodais pamarginimais. Pageidaujama, kad šių šunų galva būtų juoda su baltu „žaibu“ tarp akių, nusitęsiančiu iki nasrų. Pageidaujamas ir juodas „balnas“, bei juoda uodegos apačia.

Būdas

Niufaundlendas labai švelnus, ramus, neagresyvus šuo. Paprastai puikiai sutaria su kitais šunimis. Jis niekada pirmas nepuola kitų šunų, nebent tenka gintis. Geras vaikų draugas – kadangi niufaundlendas yra žaismingo būdo, mėgsta leisti laiką su mažaisiais šeimos nariais. Draugauja ir su svečiais, nėra linkęs juos aploti ar kitaip demonstruoti nepasitenkinimo. Vis dėlto esant reikalui, gali apginti namus. Jei į namus kas nors įsibrauna, niufaundlendas paprastai užima poziciją tarp šeimininko ir plėšiko – sudaro barjerą, trukdantį užpuolikui nuskriausti šeimininką. Pulti jo, atakuoti nėra linkęs. Šis protingas šuo lengvai dresuojamas, galima išmokyti gelbėti skęstančiuose. Tiesa, dresuoti reikia ramiai, palengva – ši veislė nepakelia streso ir jautriai reaguoja į balso tono pakėlimą. Treniruočių metu būkite ramūs, tačiau rodykite tvirtą savo poziciją. Niufaundlendai itin mėgsta būti lauke, tačiau ten gali būti gana netvarkingas – radęs didesnę balą ar vandens telkinį nepraleis progos pasipliuškenti.