Pharaoh Hound - Faraonų šuo

Elegantiškas, orus faraonų šuo greičiausiai kilo iš mažo vilko, gyvenusio Arabijos pusiasalyje. Maždaug prieš 2000 metų finikiečių pirkliai atgabeno šią veislę į Maltos ir Goco salas, kur ji buvo izoliuota ir išliko gryna.
Iš griaučių liekanų galima spręsti, kad į faraonų šunis panašūs medžiokliniai šunys Artymuosiuose rytuose gyvuoja mažiausiai 5000 metų. Po romėnų įsiveržimo į Egiptą prieš 2000 metų panašūs šunys paplito likusiame Viduržemio jūros regione. Galbūt jais prekiavo finikiečiai ir kartaginiečiai. Atskiros jų veislės itin gerai išsilaikė izoliuotose vietovėse: Sicilijoje, Maltos ir Balearų salose, kai kuriose Italijos ir Prancūzijos vietovėse. Iš šių Egipto šunų palikuonių populiariausi tapo faraonų šunys. Tai greičiausiai lėmė daili jų išvaizda – išskirtinis raudai rudos spalvos kailis, grakšti laikysena. Taip pat šie šunys pasižymi puikiais medžioklės sugebėjimais – turi ypatingai puikią regą, klausą ir uoslę.

Išvaizda

Faraonų šunys yra gracijos, elegencijos ir vikrumo įsikūnijimas. Šie šunys yra vidutinio dydžio – 53-64 cm ir 20-25 kg svorio , tačiau tvirtos, bet nemasyvios sandaros.
Snukis ilgas ir labai išbaigtų formų. Šiek tiek įdubusios gintarinės ovalios akys žvelgia skvarbiai ir budriai. Jų spalva susilieja su kailio. Trikampio formos, stačios ausys palyginus su smulkiu snukučiu atrodo išties didelės. Nosies tiltas ilgas ir tiesus, o pati nosis su plačiomis, atviromis šnervėmis. Jos spalva privalo derėti prie kailio, beveik su juo susilieti. Kai šuo susijaudina, nosis gali parausti. Veislei būdingi stiprūs žandikauliai su tvirtais dantimis, sueinančiais į žirklinį sąkandį.
Kaklas ilgas, plonas, raumeningas, kiek išlenktas ir atrodo itin elegantiškai. Viršutinė kūno linija beveik visiškai tiesi, tik strėnos kiek nuožulnėja. Kūnas liaunas, lankstus. Krūtinė gili, beveik siekianti alkūnes. Apatinė kūno linija užpakalinių kojų link dailiai kyla.
Priekinės kojos ilgos ir tiesios, o užpakalinės stiprios ir raumeningos. Letenos stiprios, su baltais galiukais ir šviesiomis pagalvėlėmis bei nagais. Prie pagrindo storoka, o į galą siaurėjanti uodega laikoma nuleista.
Kailis trumpas, žvilgantis, bet kiek šiurkštokas – jį itin lengva prižiūrėti. Jo spalva – gelsvai ruda, riešutinė. Tik ant krūtinės priekio, uodegos galiuko ir pirštų galiukų galima balta ar šviesiai gelsva spalva.

Būdas

Faraonų šunys yra labai sumanūs ir draugiški šunys. Jie pasižymi dideliu aktyvumu, mėgsta žaisti, ilgai būti lauke. Vis dėlto namuose jie elgiasi ramiai, netriukšmauja, nelaksto. Juos itin lengva dresuoti, nes iš prigimties yra ramūs ir paklusnūs. Todėl šie šunys puikiai tinka nepatyrusiems augintojams. Faraonų šunys visiškai nepiktybiški, puikiai sutaria ir su vaikais, ir su kitais gyvūnais. Tiesa, pastaruosius gali karts nuo karto pavaikyti, nes turi stiprų medžioklės ir persekiojimo instinktą. Dėl to faraonų šunis nuo mažens reikia pratinti prie kitų gyvūnų, mokyti su jais tinkamai elgtis.
Taip pat reikia įsidėmėti, kad šios veislės auginimas reikalauja aktyvaus gyvenimo būdo. Faraonų šunims būtina bet kelis kartus per savaitę gerai išsilakstyti – ištvermės rungtys šiai veislei netinka.