Saint Bernard Dog ( St.Bernhardshund - Bernhardiner) - Senbernaras

XVII a. viduryje, vienoje perėjoje iš Šiaurės Prancūzijos į Italiją vienuolis Bernardas pasattė preglaudą, kuri po pusės amžiaus išaugo į Švento Bernardo vienuolyną. Šio vienuolyno vienuoliai ieškodami kalnuose pasiklydusių ir sniego griūtyse užpustytų sušalusių keleivių ir teikdavo jiems pagalbą. Vienuolius lydėdavo dideli vietiniai šunys, kurie apuostydavo griūčių vietoves ir surasdavo užpustytus žmones. Jie juos atkasdavo ir lodami šaukdavosi pagalbos. Kiekvienam šuniui po kaklu būdavo prikalbinta statianitė su spirituotu gėrimu, o ant nugaros – krepšelis su anklode, šiltais drabužiais ir maistu. Apie šiuos šunis-gelbėtojus buvo kuriamos legendos. Viena jų bylojo, kad pats geriausias gelbėtojas buvo šuo Baris, kuris per 12 metų kasdien dirbdamas sunkų ir garbingą darbą išgelbėjo 40 žmonių. Jo kailio iškamša netgi saugoma Berno muziejuje, o Paryžiuje jam net pastatytas paminklas.

Išvaizda

Senbernarai – galingi, aukštoki, raumeningi šunys. Jų išvaizda kelia ne tik stiprybės ir didybės, bet ir išminties įspūdį. Patinų ūgis – ne mažesnis nei 68 cm, patelių – 63 cm.
Galva, kaip ir visas kūnas, didelė ir galinga. Kaukolė masyvi, plati, šiek tiek išgaubta. Kakta vidutiniškai išreikšta. Ant kaktos susiformavusios gana pastebimos raukšlės. Jos itin pastebimos, kai šuo yra budrus ir susikaupęs.
Nasrai trumpi, nesiaurėjantys. Sąkandis žirklinis. Nosies tiltas tiesus, gana platus. Pats nosies galiukas platus, nemažas, su atviromis šnervėmis. Priimtina tik juoda spalva. Ausys vidutinio dydžio, gana aukštai įsodintos, nulėpusios. Akys vidutinio dydžio, tamsiai rudos spalvos. Jų išraiška protinga ir draugiška.
Kaklas stiprus, aukštai įstatytas, kai šuo budrus, laikomas ištemptas ir tiesus. Pečių linija plati, labai raumeninga ir tvirta. Krūtinės ląsta gili, gerai išlenkta. Pilvas tik vos vos įtrauktas. Nugara plati, tobulai tiesi. Tik ties pasturgaliu ji šiek tiek nuožulnėja.
Kojos labai raumeningos ir stiprios. Jos turi būti tiesios. Pėdos plačios, didelės, su gerai išsivysčiusiais, stipriais pirštais. Uodega prie pagrindo plati, sunki, ilga. Laikoma nukreipta tiesiai žemyn. Tik paskutiniame uodegos trečdalyje galimas švelnus linkis.
Kailis ypatingai tankus, trumpas (gali būti ir vidutinio ilgumo ir šiek tiek banguotas), švelniai nugulęs. Kojos ir apykaklė apaugusi ilgesniu kailiu. Uodega taip pat labiau apžėlusi, tačiau plunksnos nesuformuoja. Kailio spalva yra balta su raudonai rudais plėmais arba atvirkščiai. Galimi įvairūs rudumo atspalviai. Krūtinė, pėdos ir uodegos galiukas privalo būti balti. „Žaibas“ ant snukio itin pageidaujamas.

Būdas

Senbernarai yra ramaus būdo šunys. Jie itin ištikimi šeimininkui, labai draugiški, mėgsta ir vaikus – žaidžia su jais įvairiausius žaidimus, noriai tempia rogutes, vežimėlį ar slidininką. Nors šie šunys mėgsta daug vaikščioti, būti gryname ore, reikia stebėti, kad nepervargtų.
Su svetimais žmonėmis senbernarai atsargūs, nelinkę jais pasitikėti, todėl puikiai saugo namus ar šeimininko kiemą. Lengvai dresuojamas, tad galima išmokyti būti gelbėtoju.