Samoyed (Samoiedskaïa Sabaka) - Samojedas

Samojedai kilę iš Rusijos – kadaise jie buvo auginami kaip šiauės elnių bandaginiai. Dabartiniai samojedai išsaugojo nemažai savo protėvių savybių. Tai – nepaprastai geranoriški ir draugiški šunys. Jiems labai patinka bendrauti su žmonėmis. Dėl to šie ištvermingi ir prisitaikantys šunys ilgus amžius lydėjo samojedų klajoklių gentis po šiauriausius Azijos regionus. Iš čia ir kilo veislės pavadinimas. 

Išvaizda

Pirmas įspūdis pamačius samojedą – didelis pūkų kamuolys. Veislei būdingas ilgas, purus, baltas ir labai puošnus kailis. Samojedai yra vidutinio sudėjimo, stiprūs, bet kartu ir gracingi šunys. Patinų ūgis siekia nuo 53 iki 60 cm, o patelių nuo 48 iki 55 cm.
Kalto formos galva sudaro galios įspūdį. Ji laikoma didingai iškelta ant stipraus, kiek išlenkto kaklo. Kaukolė plati, viršugalvyje plokščia. Vidutinio ilgio snukis nosies link siaurėja. Nosis juoda, bet kartais pasitaiko ir ruda. Lūpos taip pat juodos spalvos. Žandikauliai stiprūs, būdingas žirklinis sąkandis. Migdolo formos vidutinio dydžio rudos akys yra gana toli viena nuo kitos, žvelgia sumaniai ir budriai. Akys apibrėžtos juoda linija, todėl atrodo itin ekspresyviai. Ausys ne itin ilgos, trikampio su užapvalintais galiukais formos. Jos laikomos stačios.
Kūnas vidutinio ilgio, platus ir raumeningas. Krūtinė privalo būti erdvi ir gili. Priekinės kojos tiesios ir tvirtos – masyvių kaulų. Galinės dar stipresnės – labai raumeningos, tvirtos. Letenos ilgos, plokštokos, šiek tiek pakreiptos į šonus. Eisena lengva, stipri. Uodega ilga ir kai šuo budrus, laikoma užriesta virš nugaros, o kai ilsisi, gali būti nuleista.
Kailis tankus, glotnus ir purus su tankia pavilne. Jo tekstūra minkšta ir švelni – itin maloni liesti. Galimos kailio spalvos – visiškai balta, balta su biskvitine ar kreminė.

Būdas

Samojedai yra gyvybingi, linksmi, išdykę šunys. Jie itin mėgsta bendrauti su žmonėmis. Šie šunys labai gerai sutaria su vaikais, mėgsta su jais žaisti – itin patinka linksmybės sniege. Žiema – mėgstamiausias šių gyvūnų metų laikas. Samojedai sutaria ne tir su nepažįstamaisiais, tad netinka būti sarginiais šunimis. Tiesa, į namus atėjus kažkam nepažįstamam, šie šunys sulos kartą ar du, o paskui, jei bus paglostyti, pradės vizginti uodegą ir prašyti dėmesio. Samojedai puikūs augintiniai aktyvų gyvenimo būdą ir buvimą lauke mėgstantiems žmonėms. Ši veislė tampa nuostabiais visos šeimos draugais.
Tiesa, šiuos šunis gali būti kiek sunku dresuoti, bet jie iš prigimties elgiasi gerai ir paklusniai, tad problemų dėl to kilti neturėtų. Vis dėlto vieno dalyko šiuos šunis būtina išmokyti nuo pat mažens – neloti kuomet nereikia. Samojedai linkę patriukšmauti, jų lojimas skardus ir šaižus, tad gali tikrai erzinti.