Schipperke - Šiperkas

Šiperkų kilmė nėra aiški, tačiau žinoma, kad jie kilę iš Belgijos ir gyvuoja jau daug amžių. Kūno sandara yra tipiška špicams ir jų giminaičiams. Kilme šiperkai gali būti susiję su vokiečių ir pamarėnų špicais.

Išvaizda

Šiperkai yra nedideli, apie 22-33 cm ūgio ir 3-8 kg svorio šunys.
Jų galva primena lapės – nedidelė, smailiu snukučiu. Kaukolė šiek tiek apvalaina. Akys mažos, ovalios ir turi būti tamsiai rudos spalvos. Aukštai augančios ausys taip pat nedidelės, trikampio formos ir yra laikomos pakeltos. Nosis maža, juoda. Lūpos tvirtai prigludusios prie žandikaulių. Dantys nedideli, bet aštrūs, sueinantys į žirklinį sąkandį.
Kaklas yra vidutinio ilgio, šiek tiek išlenktas. Jis gausiai apaugęs kailiu, todėl atrodo kur kas masyvesnis nei yra iš tikrųjų. Nugara tiesi, vidutinio ilgio. Krūtinė gili ir plati. Juosmuo trumpas, raumeningas.
Priekinės kojos tiesios, auga iškart po krūtine. Užpakalinės stiprios, raumeningos. Letenos nedidelės, apskritos, su nedideliais, bet tvirtais, juodais nagais.
Kailis snukio srityje trumpas, o ant kūno – vidutinio ilgio. Ant kaklo jis dar ilgesnis, tad suformuoja dailią apykaklę. Kailio tekstūra kieta, šiurkšti. Leidžiama tik viena kailio spalva – juoda. Tik pavilnė gali būti šiek tiek šviesesnės spalvos.

Būdas

Šiperkai yra tikri energijos kamuoliukai ir, nors ir nedideli, yra labai drasūs bei pasitikintys savimi. Kadaise jie Flandrijos ir Brabanto kanalų baržose naikindavo žiurkes. Maža to, šie šuneliai labai smalsūs, juos domina viskas, kas yra aplink. Dėl šios savybės šiperkai galėtų būti puikūs sargai. Su nepažįstamais žmonėmis ši veislė elgiasi itin atsargiai ir įtariai – nuo jų saugo tiek patį šeimininką, tiek jo turtą. Šie šuneliai tinka augti šeimose, turinčiose mažų vaikų – su jais šiperkai elgiasi itin draugiškai ir net globėjiškai. Šios veislės atstovai puikiai sutaria ir su kitais augintiniais – net ir su katėmis.