Welsh Terrier - Valų terjeras

Valų terjerai dar vadinami senaisiais anglų terjerais. Jie kilę iš Velso. Veislė skirta medžioti. Labiausiai jie tinkami lapių, barsukų ir ūdrų medžioklei. Pirmą kartą veislė viešai pristatyta buvo 1884 m. Anglijoje.

Išvaizda

Valų terjerai yra vidutinio dydžio, tvirto sudėjimo, tačiau kompaktiški šunys. Jie panašūs į Erdelio terjerus. Valų terjerų ūgis turėtų būti 38 cm. Patelės gali būti šiek tiek žemesnės. Svoris turėtų būti apie 9 kg.
Galva yra stačiakampio formos. Ausys V raidė formos, mažos. Ausų galiukai nulėpę į priekį. Akys mažos, migdolo formos, tamsiai rudos spalvos. Jos įsodintos gana toli viena nuo kitos. Žvilgsnis rimtas, pasitikintis savimi, budrus. Nasrai stiprūs. Nosis juoda. Lūpos gerai prigludusios, juodos spalvos. Sąkandis žirklinis arba lygus.
Kaklas vidutinio ilgio, gracingai įsiliejantis į pečių liniją. Pastaroji ilga. Kūnas trumpas ir tvirtas. Krūtinė gili, vidutinio pločio.
Kojos tiesios, raumeningos. Pėdos mažos, apvalios. Nagai stiprūs, juodi. Eisena laisva, lengva. Uodega trumpinama. Laikoma pakelta, bet ne per daug.
Kailis trumpas, sunkus, tankus, šiurkštus ir banguotas. Pavilnė švelni. Kailio splava – juoda, link kaklo, galvos, uodegos ir viršutinių šlaunų dalių pereinanti į šviesesnę (rudą).

Būdas

Valų terjeras – universalus šuo. Jis labai energingas, judrus ir linksmas. Dauguma žavisi jo drąsa ir ištvermingumu. Šie šunys lengvai prisitaiko prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų, yra lengvai dresuojamas. Tinkamas medžioklei, sargybai arba gali būti tiesiog puikus šeimos draugas. Medžiotojai mėgsta valų terjerus, nes jie medžioja ne tik urvuose, bet ir atneša pašautus paukščius iš vandens, puikiai seka šviežio kraujo pėdsaku. Jis geba puikiai ieškoti grobio, skardžiai loti ir talkinti varovams miško tankmėje.