Yorkshire Terrier - Jorkšyro terjeras

Jorkšyro terjerai - šiandien populiariausi iš visų terjerų tipų – atsirado XIX a. Didžiojoje Britanijoje, Jorkšyro Vest Raidingo rajone. Daugumą stebina tai, kad šį dailų šunelį veisėjai kadaise išveisė žiurkėms gaudyti. Manoma, kad Jorkšyro terjerams išveisti buvo kryžminami juodieji su įrudžiu, Peizlio ir Klaidsdeilio terjerai. Šiandien ši veislė yra auginama vien tik kaip dekoratyvinė. Ji itin populiari visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Tiesa, ne visi veislės atsovai išsaugoję savo pradines savybes, nes šiems šunims išpopuliarėjus prasidėjo jų ne kokybinis, bet kiekybinis veisimas. Daug Jorkšyro terjerų „sugadinama“ ir nuo pat įsigyjimo akimirkos – jiems nesuteikiama galimybė išnaudoti norą mokytis, dažnai šie šunys per daug lepinami, taip veislė nepelnytai gavo įnoringų šunelių vardą.

Išvaizda

Šie ilgaplaukiai, puošnaus kailio ir įmantrių šukuosenų savininkai yra smulkūs, nedidelio ūgio – 22,5-23,5 cm ir mažo svorio – 2,5-3,5 kg šuneliai. Jų kūnas kompaktiškas ir proporcingas. Kojos, kaip ir visas kūnas, nedidelės, tiesios. Letenėlės apvalios su juodais nagais. Uodega trumpinama paliekant vidutinį ilgį ir laikoma šiek tiek aukščiau nugaros lygmens.
Nedidelė galva viršugalvyje plokščia ir gana plati. Mažytės, V raidės formos ausys laikomos stačios. Vidutinio dydžio, tamsios akys žaižaruoja gyvybe ir sumanumu. Snukutis neilgas, besibaigiantis nedidele, kiek riesta nosimi, turinčia gana plačias šnerves.
Kailis yra išskirtinė ir labiausiai vertinama Jorkšyro terjerų savybė. Jei yra tinkamai prižiūrimas, jis būna itin puošnus, glotnus, blizgus, savo tekstūra primenantis šilką. Pageidautina, kad kailis būtų ilgas ir tiesus. Šiems šunims daromos įvairios šukuosenos, tad vienas Jorkšyro terjeras nuo kito gali nemenkai skirtis.
Maži šuniukai gimsta turėdami juodą su tamsiai ruda spalva kailį. Augant kailio spalva kinta. Kūno spalva tampa melsvai pilka – ji driekiasi nuo kaklo iki pat uodegos pagrindo. Uodega, ypač jos galiukas, būna dar tamsesnio melsvo atspalvio. Galvą dengia intensyvios aukso spalvos kailis, galvos šonuose ir ties snukio pagrindu pereinantis į gelsvai rudą spalvą. Krūtinė ir kojos turi būti ryškios, gilios gelsvai rudos spalvos.

Būdas

Tipiškas Jorkšyro terjeras trykšte trykšta energija ir gyvenimo džiaugsmu. Šie šunys – tikri energijos kamuoliukai. Rodos, kad Jorkšyro terjerai gali nepailsdami dūkti valandų valandas. Dažnai šios veislės atstovai laikomi tiesiog madingais aksesuarais, tačiau juos auginantieji tam paprieštaraus – veislė nepraradusi tvirto savo charakterio, yra ryžtinga, užsispyrusi ir atkakli. Šie nedideli šuneliai yra tikri nuotykių ieškotojai – jie pasižymi ne tik dideliu aktyvumu, bet ir narsa. Jei veislė patenka į sumanaus augintojo rankas, šie šunys būna puikūs augintiniai, o jei šeimininkas nesugeba nustatyti griežtų ribų ir parodyti, kad jis, o ne Jorkšyro terjeras yra šeimos lyderis, tuomet gali kilti įvairių problemų. Tokiu atveju šios veislės šuo gali pradėti rodyti agresiją, nesutarti su nepažįstamais žmonėmis, kitais gyvūnais, nepaklusti šeimininko komandoms ir kt. Jei Jorkšyro terjero savininkas sugeba teisingai jį dresuoti, auklėti, tuomet gali džiaugtis nuostabiu kompanionu, nes veislės atstovai garsėja dideliu prieraišumu ir noru įtikti šeimininkui. Jie stengiasi padaryti viską, kad tik šeimininkas liktų patenkintas. Nors yra draugiški, tačiau šios veislės šunys nerekomenduojami šeimoms, turinčioms mažų vaikų. Jorkšyro terjerai nėra linkę kęsti perdėtus mylavimus, grubius žaidimus (mažieji šeimos nariai ne visada pamatuoja savo jėgą), įerzinti jie gali ir įkąsti.
Šiaip su Jorkšyro terjerais neturėtų kilti problemų, nes juos nesunku dresuoti, veislė yra sumani ir linkusi įtikti savininkui. Tiesa, kartais šie mažieji energijos kamuoliukai gali būti gana užsispyrę. Siekiant to išvengti augintiniui reikia nustatyti tam tikras ribas, per daug neišlepinti.